Mokslo ir technologijų pasaulis

Nacionalinei tyrimų tarybai mokslininkų pateiktame būsimų kosminių misijų sąraše dominuoja gyvybės paieškų Saulės sistemos planetose ir jų palydovuose projektai. Ši taryba, atsižvelgusi į įvairius svarbius ekonominius faktorius, rekomendavo, kurias iš misijų NASA turėtų įgyvendinti per dešimtį metų, skaičiuojant nuo 2013-ųjų. Tarybos vertinimu, net pačios svarbiausios ar įdomiausios mokslininkams misijos turės būti atidėtos ar net atšauktos, jei jų sąmatos nebus ženkliai sumažintos.

Tarybos teigimu, didžiausią prioritetą NASA turėtų suteikti „Mars Astrobiology Explorer-Cacher“ projektui. Tai būtų pirmoji iš trijų misijų, skirtų Marso uolienų pavyzdžių surinkimui ir pargabenimui į Žemę gyvybės pėdsakų paieškoms. Šiai misijai įvestas biudžeto apribojimas – iki 2.5 mlrd. JAV dolerių (1 mlrd. dolerių mažiau nei buvo prašyta 2015-iems metams). ESA ir NASA, kurios bendrai vykdys misiją, privalo sumažinti kainą, kas gali būti pasiekta sumažinant autonominių robotų kiekį nuo dviejų iki vieno.

Antras pagal prioritetą patvirtintas projektas – Jupiterio palydovo Europos zondas. Jame būtų įrengti tam tikri instrumentai, kurių pagalba būtų įmanoma nustatyti, ar tikrai Europoje yra poledinis vandenynas – potenciali vieta gyvybei užsimegzti. Šios misijos biudžetą taip pat liepta kuo labiau sumažinti nuo dabar prašomų 4.7 mlrd. JAV dolerių. Taryba neįvardino konkrečios biudžeto apkarpymo sumos, tačiau liepė Europos misijos biudžeto sąskaita padidinti kitų planetų tyrimo biudžetus ne mažiau 5 procentais lyginant su 2011 fiskaliniais metais.

Trečiasis palaimintas projektas – Urano atmosferos struktūros ir sudėties tyrimas dirbtiniu Urano palydovu ir zondu. Šiam projektui įvardinta konkreti pinigų suma – 2.7 mlrd. JAV dolerių.

Taip pat NASA skatinama imtis dviejų iš penkių pasiūlytų vidutinio biudžeto projektų:

1. Nuleisti tyrimų modulį į Venerą;
2. Zondu ištirti Saturno atmosferos sudėtį ir struktūrą;
3. Erdvėlaiviu surinkti kometos paviršiaus medžiagos pavyzdžius ir pargabenti tyrimams į Žemę;
4. Nuskristi į Mėnulio pietų ašigalį ir pargabenti medžiagos pavyzdžių iš ten;
5. Tirti objektus, kurie skrieja Jupiterio orbitoje priešais arba už Jupiterio.

Kiekvieno šių projektų kaina buvo pakelta nuo 1.05 mlrd. JAV dolerių (įskaitant paleidimą) iki 1.0 mlrd. JAV dolerių (be paleidimo kainos).

Tarp pigiausių projektų taryba rekomendavo pratęsti rėmimą bendram ESA/NASA „Mars Trace Gas Orbiter“, kurį, suderinus ESA ir NASA įsipareigojimus, numatoma paleisti 2016 metais. Taip pat NSF organizacija paraginta pabaigti „Large Synoptic Survey“ teleskopą, kuris bus skirtas tamsiosios medžiagos ir energijos tyrimams bei Žemei pavojų keliančių asteroidų sekimui.