Mega-planas išgelbėti Ukrainą. „Jau šiandien“
|
Lenkijos dalyvavimas taikos palaikymo misijoje yra itin svarbus. Prancūzijos prezidentas ketvirtadienį atvyksta į Varšuvą aptarti Europos taikos palaikymo misijos plano, kuriuo būtų išsaugotas Ukrainos suverenitetas, kaip dalis galimo D. Trumpo ir V. Putino susitarimo. Šiomis dienomis Emmanuelis Macronas iš Prancūzijos gali išvykti tik išskirtiniais atvejais. Šalis išgyvena giliausią politinę krizę: antradienį dar buvo neaišku, kas galėtų tapti naujuoju ministru pirmininku ir kaip iki metų pabaigos galėtų būti priimtas 2025 metų biudžetas, nes nė viena partija neturi daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje. Tačiau yra ir kitas politinis kalendorius, kuris negali pakęsti delsimo. Sausio 20 dieną JAV prezidento pareigas pradės eiti Donaldas Trumpas, ne kartą skelbęs, kad Ukrainoje taiką pasieks „per 24 valandas“. Šeštadienį, prieš pat atstatytos Dievo Motinos katedros inauguracijos ceremoniją, E. Macronas mažiau nei valandą privačiai kalbėjosi su D. Trumpu Eliziejaus rūmuose, o paskui dar pusvalandžiui prie jų prisijungė Volodymyras Zelenskis. Dėl savo karinio potencialo ir geografinės padėties Lenkijos dalyvavimas taikos palaikymo misijoje yra itin svarbus. „Kiek suprantu, Emmanuelis Macronas sakė Donaldui Trumpui, kad Europa ne tik negali likti nuošalyje nuo JAV derybų su Rusija, nes ji čia turi savo rimtų saugumo interesų, bet ir yra pasirengusi įsitraukti į šį procesą finansiškai ir kitaip. Visi prisiima riziką, susijusią su Ukrainos suvereniteto gynimu“, – sako Camille'as Grandas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas iki 2022 m. Prancūzų pasiūlymo esmė – taikos palaikymo misija, kuri garantuotų, kad Kremlius ateityje nesulaužys galimų paliaubų ir nustatytos demarkacinės linijos. Jau vasarį E. Macronas pirmą kartą iškėlė idėją siųsti NATO karius į Ukrainą. Tačiau jis nenurodė, kokiomis sąlygomis tai įvyks. Tiksliau šią mintį jis išreiškė per susitikimą su JK premjeru Keiru Starmeriu lapkričio 11 dieną Paryžiuje. Panašiu tikslu lapkričio 27 dieną jis paskambino į Harpsundą susirinkusiems Skandinavijos ir Baltijos šalių (NB8) bei Lenkijos vadovams. Elie Tenenbaumas, Paryžiuje įsikūrusios IFRI ekspertas, dirbantis su tokios misijos projektu, aiškina, kad ją galėtų sudaryti penkios brigados (apie 40 000 karių). Lenkija galėtų perimti vadovavimą vienos iš jų. Pirmadienį Kyjive susitikęs su CDU/CSU lyderiu Friedrichu Merzu, kuris tikriausiai bus būsimasis Vokietijos kancleris, V. Zelenskis pirmą kartą pareiškė, kad laukiant NATO garantijų tokia taikos palaikymo misija galėtų užtikrinti saugumą. „Lenkija dėl sparčiai augančio karinio potencialo ir geografinės padėties tampa esminiu tokio plano elementu. Taigi E. Macronas atvyksta į Varšuvą“, – aiškina C. Grandas. Jo nuomone, kuo daugiau šalių dalyvaus tokioje taikos palaikymo misijoje, tuo didesnė tikimybė, kad Rusija nepasiryš dar vienai atakai prieš Ukrainą. Taigi, mūsų pašnekovo nuomone, Amerikai buvo labai svarbu net simboliškai prisijungti prie šios iniciatyvos. Po vasario mėnesio rinkimų joje dalyvaus ir Vokietija (F. Merzas kol kas tokią galimybę atmeta). Panašu, kad šiuo projektu domisi ir Nyderlandai. Tačiau be Lenkijos ir NB8 šalių itin svarbus yra Prancūzijos ir JK įsitraukimas į misijos kūrimą. Kiek E. Macronas, neturintis nei daugumos parlamente, nei vyriausybės, gali būti patikimas partneris tokiam projektui? Pagal Penktosios Respublikos Konstituciją prezidentas, kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, sprendžia dėl jų panaudojimo. Jis taip pat sprendžia užsienio politikos kryptis ir atstovauja Prancūzijai ES ir NATO viršūnių susitikimuose. Biudžetas prastesnis: jo nepriėmus neaišku, kaip šalis finansuotų savo dalyvavimą misijoje. Tačiau didžiausia problema išlieka negailestingas V. Putino požiūris: kol kas jis nedavė jokių ženklų, kad būtų pasirengęs atsisakyti visos Ukrainos kontrolės. | ||||||
| ||||||