Mokslo ir technologijų pasaulis

Vakarų šalys gali sureaguoti ryžtingai.

Ukrainos karinės žvalgybos veteranas pasidalijo įdomiomis detalėmis, lydėjusiomis naujausius karo įvykius.

Ukrainiečių „YouTube“ kanalas „Suspilne Novini“ kalbėjosi su Antonu Muraveiniku, kuris šiuo metu vadovauja Iniciatyvų centro „Grįžk gyvas“ analitikos skyriui.

Lapkričio 21 dieną Rusija pradėjo raketų ataką prieš Dniprą, panaudodama raketą „Orešnik“. Po to V. Putinas pagrasino, kad tokios atakos gali pasikartoti ir netgi užsiminė apie galimybę smogti šalims, kurios palaiko Ukrainą tolimojo nuotolio ginklais. Tiesą sakant, tai buvo grėsmė JAV ir JK.

A. Muraveinikas situaciją lygina su branduolinio atgrasymo logika: šalys demonstruoja jėgą, bet siekia išvengti eskalacijos, nes niekas nenori pasaulinio karo. Anot jo, jei tokio tipo raketa būtų pataikiusi į ES teritoriją, Vakarų šalys būtų atsakiusios ryžtingai.

Iš esmės Rusija pademonstravo branduolinį smūgį primenančią procedūrą: kovinė galvutė buvo įprastinė, tačiau Rusijos vadovybė paleidimo metu paliko Maskvą ir išskrido į Uralą.

Atrodė, kad buvo parengtas visas branduolinės atakos algoritmas – su vadovybės evakuacija, partnerių įspėjimu ir raketos paleidimu.

Tokiais veiksmais siekiama daryti spaudimą Vakarams, ir, pasak A. Muraveiniko, šis žingsnis kai kuriems europiečiams išties padarė įspūdį.