Mokslo ir technologijų pasaulis

Pagaliau atšylančios naktys ateis kaip tik pačiu laiku mėgstantiems stebėti, daugelio nuomone, pačią gražiausią planetą – Saturną. Pastarasis pasieks opoziciją, tuo pačiu ir geriausias stebėjimo sąlygas, balandžio pradžioje, ir bus faktiškai vienintelė šį mėnesį stebima planeta. Visos kitos planetos teoriškai yra matomos paryčiais, tačiau dėl mažo ekliptikos posvyrio į horizontą jos teka visai prieš pat saulėtekį, ir net visai prašvitus dar braukia horizontą. Taigi, Saturnui šį kartą jokios konkurencijos nebus.

Saturno opozicija įvyko balandžio 4-osios naktį, tačiau jo stebėjimo sąlygos, kurios jau visą kovo mėnesį buvo kone idealios, tokios išliks ir šį mėnesį. Tik sutemus jau galima pamatyti Saturną kylant rytuose, beveik pusiaukelėj tarp Mergelės Gamos (Porimos) ir Tetos. Kaip visada apie opoziciją, planetos dangaus skliautu žvaigždžių atžvilgiu juda ne į rytus, kaip visada, o laikinai pakeičia kryptį, todėl Saturnas visą mėnesį iš lėto judės Porimos link, kol mėnesio pabaigoje tarp jų bus belikę mažiau nei du laipsniai. Saturnas prie Porimos artės ir visą gegužę, kol birželio pirmoje pusėje priartės tiek, kad laisvai matysis su ja viename regėjimo lauke pro teleskopą, tačiau tada, keletui dienų stabtelėjęs, vėl pasuks atgal į rytus.

Dėl pagaliau prasiskleidusių žiedų, Saturnas taip pat bus ryškiausias nuo 2008-ųjų, ir švies kaip 0,4 ryškio žvaigždė, ryškumu pralenkdamas Porimą bent keliolika kartų, ir netgi šiek tiek aplenkdamas ir ryškiausią Mergelės žvaigždę Spiką. Erdvėje iki Saturno nei daug, nei mažai – apie 1,3 mlrd. kilometrų, ir tai yra mažiausias nuo Žemės žieduotąją planetą skiriantis atstumas, dėl ko dabar ir yra geriausias metas stebėjimui pro teleskopą. Vos tik užmetus akį, žiedai iškart patraukia dėmesį, juolab, kad jie dabar jau pasvirę 9° kampu, trigubai daugiau, nei per praėjusią opoziciją. Todėl ryškieji A ir B žiedai matomi labai aiškiai, ir juos skiriantis Kasinio plyšys, esant stabiliai atmosferai, taip pat ne per sunkiausiai išskiriamas net ir pro nedidelį teleskopą. Ir tai dar ne viskas: apie opoziciją (kelias paras prieš opoziciją ir po jos) Saturno žiedai tampa pastebimai ryškesniais dėl “opozicijos efekto”. Tuo tarpu paties Saturno atmosfera šiam efektui nepasiduoda (ar bent jau mažiau), todėl žiedai atrodo neįprastai ryškūs.

Bet koks teleskopas taip pat parodys ir didžiausią Saturno palydovą Titaną, kuris bus matomas netoli planetos kaip 8 ryškio žvaigždė. Šis palydovas apskrieja Saturną per 16 dienų, tai nutoldamas nuo jo kiek daugiau, nei per 3 kampines minutes, tai praslinkdamas apie pusės minutės atstumu šiauriau ar piečiau. Dabar taip pat palankios sąlygos pasidairyti ir kitų palydovų, kadangi apie opoziciją jie yra ryškiausi. Palydovai Tetija, Rėja ir Dionė, būdami apie 10 ryškio, pastebimi gana nesunkiai. Visi jie skrieja arčiau planetos, nei Titanas, taigi ir jų pozicijos keičiasi greičiau – pasikeitimus galima pastebėti per valandą kitą.

Balandžio 4-osios naktį, per opoziciją, galima bus išvysti šešis palydovus. Aiškiausiai, žinoma, matysis Titanas į vakarus nuo Saturno; ta pačia kryptimi, tik kur kas arčiau planetos, bus galima pamatyti ir Rėją su Tetija (pastaroji bus arčiau žiedų). Tuo tarpu Dionė tuo metu bus kitoje, rytinėje, planetos pusėje. O tarp jos ir Saturno žiedų, turint 20cm teleskopą, galima bus įžiūrėti ir Enceladą. Geriau jį bandyt pagauti antroje nakties pusėje, kai Enceladas kiek nutols nuo ryškių žiedų. Galų gale, grįžtant vėl į vakarinę pusę ir kiek šiauriau, kiek daugiau nei dvigubai toliau už Titaną bus galima pamatyti dar vieną taškelį – tai bus Japetas, kuris dėl skirtingo šviesumo pusrutulių labai keičia savo spindesį. Kovo pabaigoje jis buvo ryškiausias, ir balandžio mėnesį palaipsniui taps vis blankesnis.

O štai visos kitos planetos balandžio mėnesį bus arba pasislėpusios anapus Saulės, arba bus į vakarus nuo jos, t.y., teoriškai jos matysis paryčiais, bet dėl ekliptikos mažo posvyrio į horizontą tekės beveik tuo pat metu, kaip ir Saulė. Todėl mūsų platumoje jų stebėti bus beveik neįmanoma. Situacija gerokai pasikeistų, keliaujant pietų link, o pietinio pusrutulio gyventojai galės grožėtis jomis kuo puikiausiai.

Kadangi iš planetų bus matomas vienintelis Saturnas, tai ir Mėnuliui bus vienintelė proga konjunkcijai su planeta. Pro Saturną Mėnulis keliaus balandžio 18-os naktį, tačiau praeis gana dideliu 9° atstumu. Mėgstantiems pažiūrėti į Mėnulį detaliau, reiktų pasižymėti balandžio 10 vakarą, mat pradedant ~21h kelias valandas bus galima stebėti taip vadinamą Mėnulio X – šviesos ir šešėlių žaismą, Saulei tekant virš šalia vienas kito esančių La Kailio, Blanchino ir Purbacho kraterių.

Ryškesnių kometų, kaip tyčia, irgi nesimatys. Jų teks palaukti dar bent jau mėnesį, o kol kas galima pasitreniruoti su gilaus dangaus objektu, labai primenančiu kometą. Tai yra atspindžio ūkas prie žvaigždės Vienaragio R. Pastaroji yra kintamoji žvaigždė, todėl tuo pačiu ir ūkas keičia savo išvaizdą savaičių ar mėnesių bėgyje, dėl ko jis yra gana unikalus. Tiesa, sutemus ūko regionas jau matosi gana neilgai, ir jau nebūna aukštai virš horizonto, bet dėl to treniruotė bus tik dar geresnė, mat kometos dažnai taip pat būna regimos neilgai vakarais arba rytais.

Šį mėnesį bent jau turėsime pagaliau visai neblogą meteorų srautą – lyridus. Srautas bus aktyvus balandžio 16-25 d., maksimumą pasieks 22-23 d., kai idealiomis sąlygomis galima tikėtis iki 20 meteorų per valandą (nors aktyvumas skirtingais metais taip pat būna gana skirtingas). Deja, ir čia nelabai pasiseks, mat trukdys jau pradėjusi dilti Mėnulio pilnatis. Todėl bus galima pamatyti tik ryškiausius srauto meteorus.