Mokslo ir technologijų pasaulis

Kaip į tai reaguoja Europos politikai?

TV3 žurnalistas Artūras Anužis savo „Facebook“ paskyroje rašo apie NATO 5 procentai gynybai ir naują JAV užsienio politiką.

„Pagaliau būsimasis prezidentas Donaldas Trumpas pasakė tai, ką už jį kalbėjo ir gandus nešiojo kiti. Jis reikalaus, kad NATO sąjungininkės Europoje gynybai išleistų 5 procentų nuo BVP.

„Jos visos gali sau tai leisti, bet jos turėtų skirti penkis, o ne du procentus“, – sakė Trumpas.

Trumpas tvirtino, kad būtent jo dėka aljanso narės pastaraisiais metais padidino savo išlaidas iki dviejų procentų. Tačiau to nepakako, ypač dėl to, kad „Europa savo saugumą finansuoja tik iš dalies“.

Paklaustas, per kiek laiko jis norėtų pasiekti taikos susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos, Trumpas atsakė: „Tikiuosi, kad per šešis mėnesius arba daug greičiau“. Jis apgailestavo, kad negalėjo pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu prieš sausio 20 d. įvyksiančią inauguraciją ir tikino, kad Putinas „mielai su manimi susitiktų“.

Kaip į tai reaguoja Europos politikai? Aišku, kad tai jiems atrodo kaip iš kosmoso srities.

Vokietijos socdemų užsienio politikos ekspertas Ralfas Stegneris penkių procentų tikslą pavadino „visiška beprotybe“. „Mums nereikia daugiau ginklų pasaulyje, mums jų reikia mažiau“, - sakė Stegneris.

Kita Vokietijos politikė, pripažinta gynybos ekspertė ir Marie-Agnes Strack-Zimmermann reaguoja šalčiau, bet pripažįsta, kad tikrai reikia daugiau pinigų kariuomenei.

„Neturėtume leisti, kad kiekvienas D. Trumpo pareiškimas mus klaidintų. Mes čia ne turguje. Tai tinka ir atsižvelgiant į Vokietijos geografinę padėtį, ekonominį potencialą ir dydį po to, kai dešimtmečius slėpėmės už JAV, tikėdamiesi, kad galime jais pasikliauti ir kad jie prisiims atsakomybę už mūsų saugumą“, – tikina Strack-Zimmermann.

Tad pirmos reakcijos rodo, kad europiečiai darys viską, kad tik nereikėtų greitai ir šuoliais didinti pinigų gynybai. Realiai žiūrint, tokios Europos šalys to ir nepajėgtų padaryti greitai vien dėl politikų kitokio mąstymo ir grėsmės nebuvimo, tad greičiausiai daugiau žadės nei darys.

Klausimas tik ar Trumpui to pakaks ir ar tikrai jis rimtai kalba apie 5 procentus ar tiesiog tokia jo derybų taktika išlaužti daugiau pinigų iš komforte paskendusių europiečių.

Tas tinka ir jo pasisakymams apie Panamos kanalą ir Grenlandiją su Kanada. Kai iš jo kalbos atrodo, kad būsimasis prezidentas nusiteikęs padidinti JAV valstijų skaičių.

Paklaustas žurnalistų ar savo norus įgyvendintų net pasitelkęs kariuomenę Trumpas neatmetė galimybės imtis karinių veiksmų prieš Panamą ir Grenlandiją „Aš negaliu jums to užtikrinti nei vienu, nei kitu atveju. Aš to nežadu. Gali būti, kad teks kažką daryti“, – rašo Anužis.