Mokslo ir technologijų pasaulis

Sukūrė naują realybę.

Lietuva pradėjo svarstyti galimybę pasitraukti iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo ir gamybos uždraudimo.

Tai pranešė Lietuvos gynybos ministerija.

Pranešama, kad pasitraukimas siejamas su krašto apsaugos stiprinimo ir atgrasymo poreikiais.

„Krašto apsaugos departamentas konsultuosis su pagrindiniais sąjungininkais, siekdamas išsiaiškinti detales ir užtikrinti vieningą požiūrį į regiono saugumą“, – sakoma pranešime.

Baltijos šalių planai pasitraukti iš Otavos konvencijos paaiškėjo dar 2024 metų vasarį.

Gruodį tapo žinoma, kad Suomijoje piliečių iniciatyva buvo surinkti parašai dėl šalies pasitraukimo iš tos pačios konvencijos.

Reikalingas 50 000 parašų slenkstis buvo sėkmingai peržengtas, o pats rinkimas prasidėjo Suomijos nepriklausomybės dieną, gruodžio 6 d.

Peticiją inicijavo europarlamentaras Mika Aaltola, buvęs gynybos ministras Jussi Niinistö, buvęs Suomijos gynybos pajėgų vadas admirolas Juhani Kaskeala ir nemažai buvusių diplomatų.

Buvęs valstybės vadovas Sauli Niinisto mano, kad kitos šalys suprastų Suomijos pasitraukimą iš Otavos sutarties, draudžiančios naudoti priešpėstines minas.

Apskritai Rusijos kariuomenės masinis pėstininkų panaudojimas sukūrė naują realybę, kurioje kaimyninės šalys turi ruoštis kariniam konfliktui be šios konvencijos.

Otavos konvencija buvo priimta diplomatinėje konferencijoje Osle 1997 m. rugsėjo 18 d. ir atidaryta pasirašyti Otavoje 1997 m. gruodžio 3–4 d. Ji įsigaliojo 1999 metų kovo 1 dieną.

Jos nepasirašė Kinija, Rusija, JAV, Indija, Izraelis, Šiaurės ir Pietų Korėjos.