Mokslo ir technologijų pasaulis

„Aplinkoje atsiranda labai daug žmonių, kurių bendravimo įpročiai yra kitokie.“

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Sinica interviu tinklalaidėje politika.lt. įspėja – jei imigracijos į Lietuvą mastas nebus suvaldytas, šalies nacionalinė sudėtis gali negrįžtamai pasikeisti. Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas akcentuoja, jog dabartinės migracijos tendencijos kelia nerimą, todėl vykstančius procesus jis vadina kolonizacija.

– Žmonės gatvėse, ypač didmiesčiuose girdi daug rusų kalbos, aplinkoje atsiranda labai daug žmonių, kurių bendravimo įpročiai yra kitokie, viešas elgesys kitoks, nei mes jau buvome apsipratę per nepriklausomybės dešimtmečius. Tačiau tuo pat metu Lietuvos ekonomika auga greičiausiai regione, vis dar trūksta darbo jėgos, Lietuvai fiziškai trūksta žmonių. Kalbant apie jūsų programines tezes ir kolonizaciją, kiek jums svarbu tas ekonomikos poreikis ir tautos skiedimas, kuris, akivaizdu, vyksta? Ar jūs sakote, kad: „Ne, nes ne,“ ar, vis dėl to, čia turėtų būti kažkoks racionalus kompromisas tarp to, ko valstybei būtinai reikia tam, kad jos ekonomika augtų, ir ko valstybei būtinai reikia, kad jos tauta išliktų dominuojanti?

– Vienareikšmiškai reikia ieškoti racionaliausio sprendimo. Aš čia išgirdau kelis klausimus ir, be abejo, apie tai, kuris lemiantis kriterijus yra svarbesnis. Bet jūs paminėjote, kad šios tezės įgauna populiarumą. Aš drįsiu paprieštarauti. Jūs nuo to pradėjote, kad Vakaruose tai yra tapę pačiu svarbiausiu klausimu.

– Taip, dabar Vokietijoje tai yra tema numeris vienas. 

– Tiesa. JAV irgi tai buvo numeris vienas pagal apklausas. Lietuvoje – dar ne. Aš manau, kad laiko klausimas, kada taps, bet kol kas ne.

– Patikslinsiu, kad nebūčiau neteisingai suprastas. Su žvaigždute noriu pasakyti, kad išgelbėjo ukrainiečių karo pabėgėliai, nes žmonių poreikis buvo žymiai didesnis. Tą poreikį iš esmės užpildė moterys su vaikais ir vyresnio amžiaus žmonės, atvykę į Lietuvą. Jei ne prasidėjęs karas, turėtumėme šiek tiek kitokį vaizdinį, migrantų Lietuvoje turėtume žymiai daugiau.

– Iš principo sutinku. Tuomet, kai jūs klausiate apie tai – ekonominis poreikis versus tautos išlikimas, tai, be abejo, man svarbesnis yra tautos išlikimas. Taip labai iš principo kalbant, jeigu nuo to lėčiau augs Lietuvos ekonomika, bet mes, galų gale, sakykime, šimtmečio perspektyvoje nebeturėsime Lietuvos, kurią atpažintume, tai velniams tada tas ekonominis augimas? Tapatybę išsaugoti yra svarbiau. Aš pridėčiau trečią dėmenį – nacionalinį saugumą. Čia dalykai, apie kuriuos kalba VSD (Valstybės saugumo departamento – ELTA) vadovas. Tai yra grėsmė.

– Bet jis neturi nei išteklių, nei galimybių, nes net teoriškai neįmanoma patikrinti visų 60 tūkst. žmonių, atvažiuojančių į Lietuvą per metus. Tai nepadaromas darbas.

– Apibendrintai sakant – taip. Taigi, turime tuos pačius tapatybės išsaugojimo, nacionalinio saugumo ir ekonominių poreikių klausimus. Vienareikšmiškai ekonominių poreikių klausimo koeficientas šitoje lygtyje nėra nulis, jis irgi yra svarbus. Klausimas, kiek to poreikio realiai yra, nes čia, mano supratimu, susiduria interesai ir aš, kaip iniciatorius, kviesdamas žmones į tą grupę, iš esmės paprastai pristatydavau žmonėms, kurie nėra įsijautę į tą klausimą maždaug taip: „Mes dabar turime kažkokią Socialinės apsaugos ministerijos nustatytą kvotą šiems metams. Tai yra nuolatinių ginčų objektas ir tikrai yra spaudimas iš konkrečių verslo grupių, kad ją reikia didinti“.