Mokslo ir technologijų pasaulis

Naujas bauginantis tyrimas prognozuoja, kiek žmonių neišvengiamai mirs iki šio šimtmečio pabaigos ir tai dar ne pabaiga.

Pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau dėmesio skyrė tyrimams, kaip keičiasi Žemės klimato sistemos ir kaip tai veikia skirtingas ekosistemas ir gyvus organizmus. Atlikdami siaubingą naują analizę, mokslininkai nustatė, kad iki 2099 m. neišvengiamai mirs 5,6 milijono europiečių, rašo „Daily Mail“.

Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad 2015–2099 m. nuo didelio karščio mirs mažiausiai 5,8 milijono europiečių. Kartu ekspertai perspėja, kad jų analizėje neatsižvelgiama į katastrofiškų oro įvykių, kuriuos sukelia klimato kaita, pasekmes. Pavyzdžiui, didelio masto miškų gaisrai ar ekstremalios atogrąžų audros. Paprasčiau tariant, tikrasis žuvusiųjų skaičius greičiausiai bus dar didesnis.

Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad dėl visuotinio atšilimo mirčių nuo karščio skaičius viršys mirčių nuo šalčio skaičių. Manoma, kad iki amžiaus pabaigos Barselonoje bus užfiksuotas didžiausias su karščiu susijusių mirčių skaičius. Toliau reitinge rikiuojasi Roma, Neapolis ir Madridas.

Pasak tyrimo pagrindinio autoriaus daktaro Pierre Masselot, jo ir jo kolegų analizės rezultatai išryškina būtinybę skubiai švelninti klimato kaitos padarinius ir prisitaikyti prie padidėjusio karščio. Grupė mano, kad tai ypač svarbu tokioms sritims kaip Viduržemio jūra.

Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad jei artimiausiu metu nebus imtasi reikiamų veiksmų, pasekmės gali būti skaudžios. Tuo pačiu metu, eidama tvaresniu keliu, žmonija iki amžiaus pabaigos galėtų išvengti milijonų mirčių.

Anksčiau kai kurie tikėjo, kad dėl visuotinio atšilimo nuo šalčio mirs mažiau žmonių. Tačiau mokslininkai taip pat teigia, kad klimato kaita yra „naudinga“, nes dėl to sumažėtų su temperatūra susijusių mirčių skaičius. Paprasčiau tariant, teorija teigia, kad aukų dėl visuotinio atšilimo bus neišvengiama, tačiau jų bus mažiau nei žmonių, kurie kitu atveju mirtų nuo šalčio.

Naujame tyrime mokslininkai įrodė, kad ši teorija klaidinga, bent jau Europoje. Tyrėjų rezultatai rodo, kad mirčių, susijusių su karščiu, padidėjimas nuosekliai viršija bet kokį su peršalimu susijusių mirčių sumažėjimą visais nagrinėjamais scenarijais.

Tęsinys kitame puslapyje:

Savo darbe daktaras Masselot ir kolegos išanalizavo temperatūros ir mirtingumo duomenis, kurie padėjo komandai numatyti būsimas su temperatūra susijusias mirtis. Mokslininkų atlikta analizė apėmė 854 Europos miestus 2015–2099 m. Kiekvienam miestui mokslininkai išvedė „grynąjį“ skaičių – mirčių, sukeltų karščio, skaičių, atėmus mirčių, „išgelbėtų“ nuo šalčio, skaičių.

Esant dideliam šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui, Europoje iš viso mirs 5 825 746 žmonės, o 3 480 336 mirčių bus išvengta. Taigi „grynasis“ mirtingumas Europoje šimtmečio pabaigoje bus 2 345 410 žmonių. Pietų Europos regionai – Viduržemio jūros regionas ir Balkanai – bus labiausiai pažeidžiami karščio. Daugiausia mirčių užregistruota Barselonoje – 246 082, Romoje – 147 738, Neapolyje – 147 248, Madride – 129 716, Milane – 110 131 ir Atėnuose – 87 523.

Kita vertus, JK ir Skandinavijos šalių miestų, tokių kaip Londonas, Kopenhaga ir Stokholmas, „grynasis“ mirčių skaičius sumažės – tai reiškia, kad daugiau žmonių bus „išgelbėti“ nuo šalčio nei nužudyti karščio.

Tačiau mokslininkai nustatė, kad be prisitaikymo prie karščio su karščiu susijęs mirtingumo padidėjimas nuolat viršijo bet kokį mirtingumo nuo šalčio sumažėjimą visoje Europoje.

Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad jų išvadose daugiausia dėmesio skiriama vidutinei paros temperatūrai ir neatsižvelgiama į konkrečius oro reiškinius, galinčius pakeisti numatomą mirčių skaičių.

Paprasčiau tariant, tikrasis žuvusiųjų nuo klimato kaitos skaičius Europoje greičiausiai bus didesnis, jei įtrauksime tokius įvykius kaip klimato sukelti potvyniai ir miškų gaisrai. Taip pat turėtume pastebėti, kad mokslininkų darbas yra orientuotas tik į Europą ir neapima viso pasaulio.