Mokslo ir technologijų pasaulis

Daugelis žmonių Žemėje jau daugelį metų praneša apie NSO pastebėjimus. Yra daug laidų ir knygų šia tema, o šiai problemai spręsti sudaromos ekspertų komandos. Tačiau ar kiti Saulės sistemos objektai taip pat galėtų patraukti svetimų civilizacijų dėmesį? Garsus paranormalių reiškinių tyrinėtojas neabejoja.

Jei pažvelgsime į giedrą nakties dangų pamatysime tūkstančius žvaigždžių, o gal net išvysime Paukščių Taką. Bet užtenka pasiimti žiūronus ir šviečiančių taškų gerokai padaugėja. Kai žiūrime į dangų pro teleskopą, vaizdas gali būti stulbinantis savo detalumu. Visata pilna žvaigždžių ir galaktikų. Sunku patikėti, kad šioje erdvėje esame vieni.

Daugybė mokslininkų tyrinėja erdvę už Žemės ne tik norėdami geriau suprasti fizikos dėsnius, bet ir ieškodami bet kokių gyvybės formų. Anksčiau vienas iš mus dominančių objektų buvo Marsas. Pastebėtos būdingos formos, tokios kaip kanalai, lėmė hipotezes apie ten egzistuojančią civilizaciją. Šiandien, turėdami tikslią matavimo įrangą, žinome, kad Marsas tikrai negyvenamas, tačiau gali būti, kad ten, ar kitoje Saulės sistemos vietoje, kur nors po paviršiumi ramiai, atokiau nuo žmogaus akių, gyvena itin atšiaurioms sąlygoms prisitaikę mikroorganizmai.

Tačiau yra žmonių, manančių, kad Saulės sistemą nuolat lanko svetimos civilizacijos. Ar ateiviai gali steigti bazes kitose planetose ar palydovuose ir iš ten stebėti Žemę arba siųsti ekspedicijas į mūsų planetą? Norėdami rasti atsakymą į šį klausimą, „Interia“ kalbėjosi su Robertu Bernatowicziumi, vienu žinomiausių ir gerbiamų nepaaiškinamų reiškinių ekspertų Lenkijoje.

Kodėl ateivių civilizacijos lankosi Žemėje?

Nors pranešimai apie NSO dažnai siejami su amerikiečių pasakojimais – Roswellu, kur neva sudužo ateivių erdvėlaivis, ir 51 zoną, kur tiriamos ateivių būtybės, pranešimų atkeliauja iš viso pasaulio. Kodėl ateivių civilizacijos renkasi mūsų planetą, kodėl jos apskritai nori ją aplankyti? Robertas Bernatowiczius, čia išskiria tris grupes.

Pirmoji iš jų, galima sakyti, turi pačią banaliausią priežastį – „turizmas ir ekskursijos“. Svetimos civilizacijos čia masiškai atvyksta stebėti Žemės. Ateiviai tiesiog negali susisiekti su mumis, nes mūsų civilizacijos raida reikalauja, kad mes manytume, kad esame vieni Visatoje.

Antroji grupė – būtybės, kurios čia atvyksta atlikti eksperimentų. „Jos stebi konkrečius žmones, deda jiems implantus, kurie leidžia nustatyti jų buvimo vietą. Jas domina emocijos ir mintys“, – priduria ekspertas. Be to, ateiviams itin rūpi technologijų, kurios leistų sukurti branduolines bombas, plėtra. Jų sprogimai sukuria spinduliuotę, apie kurią mūsų mokslas dar nežino, be to, jie sukelia didžiulę sumaištį erdvėlaikyje, o tai tiesiogiai veikia ir nežemiškas civilizacijas.

Paskutinė grupė yra  į mus labai panašios būtybės, nuolatos gyvenančios Žemėje. Su jais turime bendrų protėvių. Taip sakant, jie veikia kaip mūsų globėjai.

Ar ateivių civilizacijos turi bazes Saulės sistemoje?

2023 m. pasirodė drąsi tezė, kad erdvėlaiviai gali skristi arti Žemės ir paleisti palydovus planetoms tyrinėti. Jos autoriai buvo du žinomi mokslininkai – Harvardo universiteto astronomas Avi Loebas ir Pentagono Visų sričių anomalių sprendimo biuro (AARO) direktorius Seanas M. Kirkpatrickas. Jie paskelbė projektą pavadinimu: „Neidentifikuotų oro reiškinių fiziniai suvaržymai“. Nors tai nebuvo oficialus Pentagono dokumentas, jis buvo parengtas bendradarbiaujant su Gynybos departamentu.

Tęsinys kitame puslapyje:

Dokumente jie teigė, kad nežemiški erdvėlaiviai gali būti mūsų kaimynystėje ir tyrinėja regioną naudodami mažus erdvėlaivius, zondus, kurie renka ir siunčia informaciją. Panašiai kaip žmonės, tyrinėdami planetas. Tokiu būdu ateiviai tyrinėtų uolėtas planetas su atmosfera: Venerą, Žemę ir Marsą.

Tačiau Robertas Bernatowiczius šiuo klausimu turi kitokią nuomonę. Remdamasis savo ilgamete patirtimi tiriant nepaaiškinamus reiškinius, įskaitant pokalbius su žmonėmis, kurie pranešė turėję kontaktą su nežemiškomis civilizacijomis, jis yra įsitikinęs, kad ateivių nėra nė vienoje Saulės sistemos planetoje ar nė viename jų palydove. Juos domina tik Žemė ir jos gyventojai.

Ekspertas teigia, kad vienintelė vieta, kur galime rasti senovės civilizacijų liekanų, yra Marsas. Būtent ten gyvybė galėjo egzistuoti Žemėje daug anksčiau nei išsivystė žmonės. Galbūt ji nebuvo tokia technologiškai pažengusi, kaip tikėjomės, bet buvo nepaprastai aukšto dvasinio išsivystymo lygio. Tačiau ateiviai turėjo turėti atitinkamą technologiją, nes planetai vėstant jie turėjo susirasti kitą gyvenamąją vietą. Tada jie (ar bent kai kurie iš jų) pasirinko Žemę, todėl atsirado pirmosios civilizacijos.

„Yra tik tam tikrų požymių, kad ateiviaia galėtų turėti bazes tik Žemės Mėnulyje. Yra daug žmonių, kurie stebi Mėnulį ir mato kai kuriuos objektus, skrendančius į Mėnulį.“

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad net jei savo apylinkėse nerandame nuolatinių svetimų civilizacijų buveinių, gyvybė atsirado „begalybėje vietų Visatoje“. Už tai atsakingas morfogenetinis laukas, „dieviškasis laukas“, susijęs su dvasingumu. Jis yra atsakingas už gyvybės generavimą, atomų sujungimą ir ląstelių funkcionavimą. Tačiau esant dabartiniam technologijų išsivystymo lygiui, mes dar negalime atrasti ir patvirtinti jo egzistavimo.

O gal Saulės sistemoje yra gyvybė?

Robertas Bernatowiczius taip pat primena 1965 metais mirusio lenkų kilmės amerikiečių rašytojo Georgo Adamskio istoriją. Iki pat gyvenimo pabaigos jis tvirtino, kad buvo nuvežtas į Venerą, kur susipažino su jos gyventojais. Kai kas tikėjo, kad istorija iš tikrųjų gali būti tiesa ir Adamskis galėjo surengti šį susitikimą paralelinėje Visatoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad, remiantis daugybe pranešimų, svetimas civilizacijas domina tik Žemė ir jos gyventojai. Likusioje Saulės sistemos dalyje jų nerasime, išskyrus senovinių Marso buveinių liekanas.