Mokslo ir technologijų pasaulis

Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SOHO užfiksavo keistą sutapimą: susidarė įspūdis, kad į Saulę nukritusi kometa sukėlė stiprią žvaigždės vainiko masės išvaržą – į kosminę erdvę išmestą galingą plazmos pliūpsnį.

Tokiuose į kosmosą išmestuose Saulės vainiko masės išvaržos dalelių debesyse gali būti milijardai tonų plazmos. Tais atvejais, kai plazmos debesys būna išmesti Žemės kryptimi, po 3 - 4 dienų jie pasiekia mūsų planetą ir sukelia silpnesnes ar stipresnes magnetines audras.

Kometos kritimą į Saulę SOHO observatorija užfiksavo gegužės 11 dieną. Nuotraukose aiškiai matyti, kad kometai išnykus po kelių akimirkų prasidėjo Saulės vainiko masės išvarža.

SOHO/ NASA iliustr.

Pasak mokslininkų, nors daugeliui gali susidaryti įspūdis, kad abu šiuos įvykius sieja akivaizdus priežastinis ryšys, iš tikrųjų tai tėra sutapimas. Mat kometos branduolys išnyko dar jai esant už maždaug milijono kilometrų nuo Saulės paviršiaus, o dabartinis mokslas nežino jokio būdo, kaip garuojančios palyginti lengvos kometos liekanos gali „nuplėšti" milijardus tonų karštos plazmos nuo žvaigždės ir sviesti tokį plazmos debesį į kosmosą 420 km/s greičiu.