Mokslo ir technologijų pasaulis

Lietuvoje auga susidomėjimas išmaniesiems telefonams skirtomis programėlėms. Vis daugiau entuziastų programas kuria ne kompiuterio, bet telefono ekranui. Šalyje tarsi grybai po lietaus dygsta naujos programuotojų bendruomenės, jos drauge dirba dėl vieno tikslo – pasiūlyti kuo daugiau ir kuo kokybiškesnių produktų, tačiau ar tai gali išaugti į tikrą verslą? Ar programėlės leistų uždirbti pinigų Lietuvoje? Ko reikia norint sukurti sėkmingą verslą? Į šiuos ir kitus klausimus portalui mobium.lt sutiko atsakyti „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.

– 2010 metais programėlių gamintojai uždirbo 6,8 milijardo JAV dolerių. Taip pat prognozuojama, jog 2015 šis skaičius išaugs iki 25 milijardų. Kaip manote, ar šios prognozės teisingos bei kodėl taip sparčiai populiarėja programėlės?

– Pirmiausia, yra labai didelis jaunų žmonių noras kurti tas programėles „for fun“, noras kurti programas skirtas verslui bei programėles įvairiausiems atvejams. Antra, itin svarbu išmaniųjų telefonų populiarinimas rinkoje. Dėl to šiek tiek nuopelnų nusipelno ir „Omnitel“. Net atsižvelgiant į Lietuvos krizinius metus, pernai per antrąjį pusmetį 60 proc. visų mūsų parduodamų telefonų buvo išmanieji – tai tokie pat skaičiai kaip Švedijoje ar Norvegijoje. Šiuo metu mes kas mėnesį parduodame šiek tiek daugiau nei 20 telefonų ir daugiau nei 60 proc. jų – taip pat išmanieji.

– Kokias programėlių kūrimo tendencijas pastebite Lietuvoje?

– Sausio mėnesio viduryje Londone vyko devynių ministrų pirmininkų susirinkimas ir man teko ten dalyvauti kartu su Lietuvos ministru pirmininku. Susitikime buvo kalbama apie tris-penkis pačius inovatyviausius sprendimus, kuriuos kiekviena šalis atsiveža.

Iš mūsų pusės viena pristatyta naujovė buvo programėlė jau startavusi aplinkosaugos srityje. Ja žmonės gali filmuoti ir įrašinėti įvairiausius šiukšlynus arba kažkokią kitą netvarką. Viskas talpinama į tam tikrą portalą sietiną su savivaldybe arba aplinkos ministerija bei atsakingais pareigūnais. Žmonės gali patys stebėti kaip atsakingi asmenys rūpinasi visų tų negerovių likimu. Jiems atiduodama labai didžiulė jėga ir sprendžia ne valdininkai, bet jie patys. Programos vartotojai tam tikra prasme spaudžia vadovus – tai kas negerai turi būti sutvarkyta, todėl čia įžvelgiu labai svarbų socialinį aspektą.

Be to, susitikime premjerai drauge diskutavo, ko galėtų vieni iš kitų pasimokyti – Šiaurės Europos šalys, Baltijos šalys bei Didžioji Britanija. Po susitikimo Davidas Cameronas išėjo ir trumpai apibūdino mūsų šalį: Lietuva pagal viešųjų interneto taškų prieigos skaičių pirmauja Europoje, o pagal programėlių skaičių antra pasaulyje. Kalbėdamas apie tai Cameronas turėjo omenyje „GetJar“ su įmonės lietuviškomis šaknimis. Šie žodžiai puikiai įrodo kokį indėlį lietuviai padarė programėlių versle, todėl dabar svarstau apie šiokį tokį jų kūrimo centrą Lietuvoje. Diskutuojame su „Huawei“ kompanija, su „GetJar“, „Nokia Siemens“, „Sony Ericsson“ ir kitomis kompanijomis bei lietuviškos kilmės įmonėmis pasaulyje. Norime sukaupti jėgas ir dar labiau pastūmėti lietuviškų programėlių verslą.

– Lietuvoje mobiliąsias programas gamina vis daugiau įmonių, tačiau taip pat sparčiai populiarėja programuotojų bendruomenės – „Mobile Monday“, „Startup Labs“, „MobApp LT“ ir „Omnitel“ programėlių dirbtuvės. Ką turėtų daryti programuotojai arba žmonės su geromis idėjomis? Jungtis prie bendruomenių ar kurti savo verslą?

– Visas programėlių verslo planas stovi ant trijų kojų: yra programuotojai, žmonės nesuvaržyti tam tikrų stereotipų, jiems mintys liejasi laisvai; toliau yra užsakovai, kurie jau dabar galėtų būti su tais jaunais žmonėmis ir vienaip ar kitaip nukreipti iš to anksčiau ar vėliau padaryti verslą; trečia dalis rinkodara. Kaip pavyzdį galiu prisiminti „Alaus radarą“.

Pamenu pirmą kart išgirdęs, jog yra noras padaryti „Alaus radarą“. Ką aš padariau? Paskambinau VRS kompanijai ir pasaukiau: „Pagalvokite, kaip galima visą šitą reikalą išsukinėt“ Tuomet paskambinau Rolandui Viršilui, „Švyturis-Utenos Alus“ generaliniam direktoriui ir pasakiau: „Rolandai, turi priimti tuos žmones ir pažiūrėti kokį konceptą jie sudėliojo. Pažiūrėti kiek tai gali būti naudinga tavo kompanijai, kokį indėlį tu gali įdėti į šitos programėlės kūrimą, galbūt rasti kokių nors kitokių sąsajų?“ Norėjau, kad tai būtų tandemas iš trijų – programuotojai, viena ar kita industrijos kompanija bei rinkodaros įmonė, galinti išsukinėti šį reikalą bent Lietuvos mastu. Atsiradus idėjai reikia paskambinti vienos ar kitos kompanijos vadovui ir pasakyti, jog ta programėlė gali būti tau. Va, tu jos reikia, pasinaudok, nes tai yra visiškai kitas kanalas apie kurį tu turi galvoti ir labai stipriai.

– Kaip ir „Alaus Radaras“ yra „TV Gidas“ – dar viena sėkminga programėlė, galinti pasigirti nemažais atsiuntimais. Tačiau nors yra kam atsisiųsti, yra kam išmėginti, ar Lietuva pakankama rinka iš to uždirbti?

– Šiandien kalbėti apie kažkokius labai didelius pinigus yra sudėtinga. Kiek Lietuvoje yra išmaniųjų telefonų? Teigčiau, jog dabar šalyje išmaniųjų telefonų yra tarkime apie 100 tūkst., šių metų pabaigoje šis skaičius gali išaugti iki 200 – 300 tūkst. Vadinasi, yra 300 tūkst. potencialių vartotojų, tad kiek iš tų potencialių vartotojų bus tokių, kurie domėsis viena ar kita programėle? Programėlių dabar yra gyva galybė ir jūs konkuruojate su visu pasauliu. Nuėjęs į „App Store“ tu gali pasiimti ką nori, beje, operatoriai turi savo programėlių parduotuves.

Žinoma, kitą vertus yra Suomija. Lietuvoje yra kiek – 3 milijonai gyventojų? Suomijoje yra penki. Kokia suomiška programėlė uždirbo daugiausia pinigų? „Angry Birds“. Kalbėjau su „Angry Birds“ vaikinais vasario mėnesio viduryje Barselonos mobiliųjų telekomunikacijų kongrese. Man pasakojo, jog jie gavo užsakymą iš „Nike“ gaminti marškinėlius su „Angry Birds“, su jais susisiekė „Disney“ ir sukūrė animacinį filmą „Rio“. Be to, jiems už kompaniją buvo pasiūlyta 800 milijonų JAV dolerių ir „Rovio“ atsisakė. Jie, žinodami, jog pasaulyje yra daugiau nei pusė milijardo programėlių, kad yra daug protų su tuo dirbančių Kinijoje, Indijoje bei Lietuvoje, dar tikisi rasti tą programėlę, kuri jiems leis uždirbti daugiau nei 800 milijonų dolerių.

– „Rovio“ yra puikus pavyzdys, tačiau kaip lietuviams integruotis į pasaulinius vandenis?

– Visų pirma, reikia sėkmės istorijos. Ta sėkmės istorija galėtų prasidėti nuo trijulės, t. y. jau sukūrus vieną ar kitą programėlę, turi būti kas už tave ją transliuoja. Jeigu kalbėtume apie „Alaus Radarą“, yra alaus arba kitos įmonės, kurios aktyviai transliuotų tą produktą bei galėtų išnaudoti tuos 200 tūkst. ekranų žmonių kišenėse. Taip atsiranda tas populiarumas, kuris nurieda per visą pasaulį. Lygiai taip pat kaip nuriedėjo „Angry Birds“.

Taip pat manau, jog labai stipriai reiktų pagalvoti apie tam tikrą bendruomenę, kurioje vieni kitus palaikytų, vieniems išgyventi yra ganėtinai sudėtinga. Ta bendruomenė turėtų priminti smegenų centrą ir jame dalyvauti turėtų būti prestižas. Ateiti galėtų ne kiekvienas žąsinas, kiekvienas žmogus ten turėtų jaustis kaip tam tikrame inkubatoriuje su panašiais žmonėmis, gyvenančiais tuo pačiu.

– Prabilus apie programėlių inkubatorius. „Omnitel“ pristatė programeles.omnitel.lt – kokia šio projekto paskirtis ir vizija?

– Mes siejame savo sėkmę su išmaniaisiais telefonais, tai labai susiję ir su tuo, kiek bus lietuviškų programėlių. Dėl to sukūrėme tuos vartus tam, kad ne patys kurtume, bet aktyviai paskatintume žmones kurti programas bei su visa mūsų turima segmentacija, su tais vartotojų poreikiais kuriuos mes žinome, mes jas ištransliuotume jau selektyviai, žinodami, kad pataikysim. Be to, tai tik vienas aspektas.

Su programeles.omnitel.lt tuo pačiu įtraukiame pramonės atstovus. Turėdami tą portalą, mes turime žymiai didesnę galimybę kalbėti su didelėmis reklamos agentūromis bei rasti tinkamus verslo modelius pasiekti vartotojams.