Mokslo ir technologijų pasaulis

Iki šiol buvo manoma, kad Baltijos jūra dėl savo mažo gylio nebuvo veikiama cunamių. Tačiau naujausi moksliniai atradimai rodo, kad praeityje čia susiformavo destruktyvios bangos ir tokie reiškiniai gali pasikartoti, o tai kelia tam tikrą nerimą.

Švedijos Blekingės regione, kurio pagrindinis miestas yra Karlskrona, mokslininkai aptiko priešistorinio cunamio, įvykusio prieš 4000 metų, įrodymų. Didžiulį cunamį sukėlė didžiulė nuošliauža jūros dugne.

Didžiulė banga nuvilnijo per pietų Švediją, sunaikinusi daugybę žmonių gyvenviečių. Jų griuvėsiai, padengti nuosėdų ir smėlio sluoksniais, rodo, kad gyventojus šis kataklizmas užklupo netikėtai, nes jie neturėjo nei laiko, nei galimybių pabėgti.

Tikėtina, kad nuošliauža buvo susijusi su geologiniais procesais, kilusiais dėl Skandinavijos pusiasalio pakilimo po ledyno atsitraukimo. Paskutinio ledynmečio padariniai apėmė ne tik žemės judėjimą, bet ir povandeninius seisminius smūgius.

Senovinio cunamio pėdsakų galima pamatyti ir Lenkijos pajūryje. Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto mokslininkai atliko tyrimus imdami dirvožemio mėginius. Sluoksniuose, esančiuose iki 5 metrų žemiau žemės paviršiaus, jie aptiko nuosėdų, kurias Baltijos jūra atnešė maždaug prieš 1500-2000 metų.

Savo ruožtu senuose užrašuose minimas vadinamasis „jūros lokys“ – galinga jėga, užgriuvusi pakrantę, sunaikinusi daugybę namų. Metraštininkai aprašė didžiulę bangą, kuri prarijo viską, su kuo susidūrė, ir nunešė viską į jūros gelmes. Šis įvykis įvyko 1497 m. rugsėjo 16 d. Darlove (Darłowo).

Išsamūs pasakojimai, kuriuos labai kruopščiai užrašė vietiniai vienuoliai, byloja apie visą dieną trukusią smarkią audrą. Audra kilo penktadienį, aštuntą dieną po Marijos gimimo 1497 m., ir tęsėsi iki vėlaus vakaro, sukeldama potvynį. Darlove buvo sunaikinta visa uosto krantinė. Keturi uoste prišvartuoti laivai buvo išplauti į krantą.

Beveik visi namai buvo nuplauti, visi galvijai nuskendo. Nukentėjo ir pats Darlovas: klėtys buvo pilnos vandens ir daug masito prarasta, nuo bokšto nukrito dalis parapijos bažnyčios stogo, įgriuvo Wieprzańska vartų fasadas, vanduo nuvertė vėjo malūną Krupy kaime. Vienuolyne vanduo pakilo iki altorių aukščio, sunaikintas vienuolių sodas, o alus ir vynas buvo taip sugedę, kad niekas nenorėjo jų gerti, pažymėjo vienuoliai.

Visas miestas tuo metu patyrė milžinišką žalą, o gyventojų baimė buvo tokia didelė, kad vietos kunigas ir meras prisiekė kasmet po iškilmingų mišių po miestą rengti atgailos procesiją. Ši tradicija buvo atkurta 1991 m. ir nuo tada vyksta kiekvienš metų rugsėjo 16 d.

Tęsinys kitame puslapyje:

Šis dramatiškas įvykis giliai įsirėžė į Darlovo gyventojų atmintį. Tiek, kad biblinė Tvano scena, pavaizduota ant bareljefo, puošiančio Šv. Marijos bažnyčios sakyklą, buvo siejama ir tebėra siejama su įsimintinu 1497 m. potvyniu, užklupusiu Darlovą.

Ypač stebina istorijos fragmentas apie Krupy kaimą pasiekusį vandenį, nuvertusį vietinį vėjo malūną. Šis kaimas šiuo metu yra nutolęs 8 kilometrus nuo jūros pakrantės. Jei bangos galėtų pasiekti taip toli, o nuosėdos nusėstų taip toli nuo paplūdimių, ko negalėtų padaryti net stipriausia audra, kyla klausimas: kas tai buvo iš tikrųjų? Mokslininkų teigimu, labiausiai tikėtinas paaiškinimas – cunamis.

Susieję geologinius duomenis su vertingais kronikos įrašais, mokslininkai nustatė, kad 1497 m. Darlovą užgriuvo mažiausiai 3 metrų aukščio cunamis, 1757 m. Kolobžegą ir Mžežyną, o vėliau, 1779 m., Lebą ir Trzebiatovą.

Natūralu, kad šios bangos palietė visą Lenkijos pakrantę, taip pat ir kaimynines teritorijas – nuo ​Karaliaučiaus iki Liubeko. Tačiau tokie tikslūs pasakojimai buvo išsaugoti tik Darlovo kronikose, nes būtent ten gyveno vienuoliai, kurie ne tik mokėjo rašyti, bet ir atidžiai stebėjo šį reiškinį bei skrupulingai dokumentavo.