Mokslo ir technologijų pasaulis

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) paskelbė planuojanti 2016 metais pasiųsti pirmąjį Amerikos kosminį zondą paimti grunto mėginių iš vieno tolimo asteroido ir pargabentų juos į Žemę tolimesniems tyrimams.

Mes jau rašėme, jog 2010 metais NASA svarstė, kurias mokslines kosmoso tyrimų misijas reiktų patvirtinti, kurias atmesti. Svarstomų misijų tarpe buvo ir nepilotuojamo zondo kelionė į asteroidą.

Pernai Japonija pirmoji pasaulyje užbaigė panašią misiją, kai šios šalies zondas pargabeno kosminių dulkių mėginių po septynerius metus trukusio skrydžio į asteroidą, kurio orbita yra 300 mln. kilometrų toliau nuo Saulės negu Žemės brėžiama elipsė.

NASA zondas turėtų paimti didesnį grunto mėginį iš arčiau skriejančio dangaus kūno. Kad ir ką pargabentų 2023 metais į Žemę grįšiantis aparatas, jis taps „laiko kapsule, kurioje galbūt bus gyvybės sudedamųjų blokų“, – sakė šio projekto mokslo programai vadovaujantis Arizonos universiteto Mėnulio ir planetų laboratorijos direktorius Michaelas Drake'as.

NASA zondas OSIRIS-REx startuos 2016 metais, o iki numatyto ištirti asteroido skries ketverius metus.

Šios misijos taikinys – netoli Žemės skriejantis asteroidas 1999 RQ36, kuris pernai pateko į pirmuosius puslapius, kai mokslininkai apskaičiavo, jog mūsų planetai 2182 metais gresia susidurti su šiuo dangaus kūnu ir kad šio įvykio tikimybė – viena iš tūkstančio. Šį asteroidą, kurį NASA įvardija „potencialiai pavojingu“, ir Žemės orbitas skiriantis mažiausias atstumas – apie 450 tūkst. kilometrų.

NASA zondas apie šešis mėnesius skries aplink asteroidą maždaug penkių kilometrų aukštyje nuo jo paviršiaus. Per šį laiką mokslininkai parinks nusileidimo vietą. Nutūpęs aparatas manipuliatoriumi pasems apie 60 gramų grunto ir grįš į Žemę.

OSIRIS-REx gali paimti iki penkių kilogramų mėginį – nelygu, koks bus asteroido grunto tankis, kurio neįmanoma nustatyti prieš zondui nusileidžiant. Tikimasi, kad mėginys bus parskraidintas 2023 metais.

Asteroidai gali suteikti informacijos apie Saulės sistemos raidą, nes jie susiformavo kartu su mūsų centriniu šviesuliu ir planetomis iš tarpžvaigždinio dujų ir dulkių debesies prieš maždaug 4,5 mlrd. metų.