Mokslo ir technologijų pasaulis

Šis klausimas ypač aštriai keliamas Lietuvoje, kur visuomenė pasidalijusi į dvi stovyklas.

Artėjant tradiciniam laikrodžių sukiojimui, kai naktį iš kovo 29 d. į 30 d. didžioji Europos dalis persuks laikrodžius į vasaros laiką, vis didesnė dalis šalių svarsto apie šios praktikos atsisakymą. Išskirtinį sprendimą priėmė Ukraina, kuri nuo 2025 m. visam laikui pereis prie žiemos laiko. Šis žingsnis žymi reikšmingą posūkį Europos laiko politikoje, kuri jau daugelį metų kelia aštrias diskusijas.

Ukrainos sprendimo motyvai: sveikata ir geopolitika

Ukrainos parlamento priimtas sprendimas atsisakyti laiko keitimo yra motyvuotas tiek sveikatos, tiek politiniais sumetimais. Parlamentarai pabrėžė, kad sezoninis laiko keitimas neigiamai veikia žmonių bioritmus, sukelia miego sutrikimus ir kitas sveikatos problemas. Be to, standartizuoto Kyjivo laiko įvedimas yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama aiškiai atskirti šalį nuo Rusijos ir sustiprinti nacionalinį saugumą.

Iki šiol Ukraina vasaros metu gyveno pagal Maskvos laiką, o nuo 2025 m. šalis visam laikui pereis prie Vidurio Europos laiko. Paskutinis laikrodžių persukimas Ukrainoje įvyko 2024 m. spalio 26–27 d.

Europos Sąjungos dilema: vieningos pozicijos paieškos

Laiko keitimo panaikinimo klausimas Europos Sąjungoje (ES) yra svarstomas jau daugelį metų. 2019 m. Europos Parlamentas balsavo už šios praktikos atsisakymą, tačiau ES valstybės narės iki šiol nesugeba susitarti dėl vieningos pozicijos. Pagrindinis nesutarimų objektas – ar nuolat turėtų būti taikomas vasaros, ar žiemos laikas.

Šis klausimas ypač aštriai keliamas Lietuvoje, kur visuomenė pasidalijusi į dvi stovyklas. Vieni pabrėžia ilgesnių ir šviesesnių vasaros vakarų naudą, o kiti nuogąstauja dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai. Galutinis sprendimas dėl nuolatinio laiko pasirinkimo Lietuvoje dar nepriimtas.

Laiko keitimo istorija ir dabartis: nuo energijos taupymo iki sveikatos problemų

Laiko keitimas buvo įvestas daugelyje šalių siekiant efektyviau išnaudoti dienos šviesą ir taupyti energiją. Tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad energijos taupymo efektas yra minimalus, o vis daugiau žmonių skundžiasi miego sutrikimais ir kitomis sveikatos problemomis, susijusiomis su laikrodžių sukiojimu.

Ukrainos pavyzdys rodo, kad laiko keitimo klausimas yra ne tik techninis, bet ir politinis bei socialinis reiškinys, kuris reikalauja atidžios analizės ir diskusijų.