Mokslo ir technologijų pasaulis

Po truputį, bet užtikrintai augant nanožemdirbystės apimčiai, kai nanotechnologijos pasitelkiamos didinant augalų, naudojamų maistui, kurui ir kitoms reikmėms, našumą, mokslininkai susizgribo praktiškai nieko nenutuokią apie nanodalelių poveikį grūdams, pomidorams, ryžiams ir kitiems itin svarbiems maisto šaltiniams.

Chemijos, aplinkos mokslo ir inžinerijos profesorius Chorchė Gardėjus – Toresdėjus (Jorge Gardea – Torresdey) kartu su kolegomis iš Teksaso universiteto El Pase (JAV) pažymi, jog nanodalelės, siekiančios vos vieną penkiasdešimttūkstantąją žmogaus plauko storio dalį, yra naudojamos produktuose, skirtuose vaistų ir kosmetikos rinkoms.

Tokių dalelių taip pat galima aptikti aplinkoje, ypač trąšose ir dirvoje, todėl jos patenka į prekybą kartu su nanožemdirbystės produktais. Kai kurie augalai gali sugerti ir kaupti nanodaleles, tačiau iki šiol neaišku, ar tai turi kokį ilgalaikį poveikį augalams ir tuo labiau gyvūnams (neišskiriant žmonių), kurie tokius augalus vartoja maistui.

Taigi tyrėjai įdėmiai peržvelgė mokslinę literatūrą, bandydami išsiaiškinti, ar nanodalelių vartojimas yra saugus.

Straipsnyje, pasirodžiusiame žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry“, mokslininkai išanalizavo daugiau nei 100 mokslinių straipsnių, kuriuose aprašomas skirtingų nanodalelių rūšių panaudojimas žemdirbystėje auginant valgomuosius augalus. Ką gi mokslininkai sužinojo iš kolegų tyrimų?

Ogi labai nedaug. Mokslinių straipsnių apžvalga parodė, jog tyrimai šioje srityje yra labai nesistemingi ir fragmentiški. Pagrindinis dalykas, ką tyrėjams pavyko išsiaiškinti yra tai, jog nanodalelių sunaudojimas žemdirbystėje skiriasi, o šis rodiklis daugiausia priklauso nuo augalo rūšies ir nanodalelių dydžio bei jų sudedamųjų dalių cheminės sudėties. Kas ir kaip toliau vyksta su šiomis nanodalelėmis – apžvelgtuose moksliniuose straipsniuose niekas netyrinėjo.

„Ši mokslinės literatūros nagrinėjamuoju klausimu apžvalga patvirtino, jog mūsų supratimas apie augalų užterštumą [nanodalelėmis] yra viso labo tik pradinėje stadijoje“, – teigiama mokslininkų straipsnyje, pažyminčiame, jog nanoekotoksikologijos klausimai darosi vis aktualesni ir reikia skatinti mokslininkų susidomėjimą šia sritimi.

Taigi, aišku, kad niekas neaišku. Belieka tikėtis, jog būsimi tyrimai bent jau neaptiks neigiamo poveikio sveikatai.