Mokslo ir technologijų pasaulis

Siūlymai pasėlių ir nederlingus laukus apsodinti miškais šį šimtmetį pasaulinio klimato šilimo beveik nesumažintų, teigia mokslininkai. Miškų sodinimą skatina ir klimato kaitai skirtas Jungtinių Tautų Kioto protokolas. Jis remiasi teorija, kad miškai fotosintezės metu pašalina iš oro anglies dvideginį.

Tačiau naują tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad net ir didžiulių žemės plotų apsodinimas miškais duotų labai mažai naudos kovojant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų problema, praneša naujienų agentūra AFP.

Viena to priežasčių – miškams subręsti reikia dešimtmečių, o CO₂ yra patvari molekulė, gebanti atmosferoje išlikti šimtmečius. Be to, anglies dvideginį sugeriantys miškai yra tamsesni nei pasėlių laukai, taigi jie sugeria daugiau saulės šilumos. O didesniame aukštyje tai net gali padidinti klimato šilimą.

Vivekas Aurora iš Viktorijos universiteto Britų Kolumbijoje ir Alvaro Montenegro iš St. Francis Xavier universiteto Naujojoje Škotijoje su kolegomis sumodeliavo 5 scenarijus, kuriuose 50 metų (nuo 2011 iki 2060-ųjų) vykdomas miškų atsodinimas.

Jie naudojo kanadietišką programą „CanESM1“, kuri modeliavo poveikį žemei, jūrai ir orui, jei Žemės paviršiaus temperatūra 2100 metais, lyginant su 1850 metais, pakiltų 3 laipsniais Celsijaus.

Net jei visi pasaulio pasėlių laukai būtų apsodinti miškais, klimato šiltėjimas 2081–2100 metais sumažėtų vos 0,45 laipsnio, teigiama žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame tyrime. 50 proc. laukų apsodinimas būtų dar mažiau efektyvus ir šiltėjimą sumažintų 0,25 laipsnio.

Abu šie scenarijai, žinoma, yra nerealūs, nes ši žemė būtina maistinėms kultūroms auginti. 50 proc. laukų apželdinus mišku, javų derlių tektų padidinti mažiausiai dvigubai, kad būtų galima išmaitinti visus gyventojus.

Kiti trys scenarijai parodė, kad miškų želdinimas atogrąžose yra trigubai efektyvesnis, mažinant klimato šilimą, nei jų sodinimas šiaurinėse ar vidutinėse platumose. Kaip rodo tyrimo rezultatai, miškų sodinimas teiktų kitokios naudos, visų pirma – ekonomikai ir ekosistemoms.

„Miškų želdinime nėra nieko blogo, tai teigiamas dalykas, tačiau mūsų rezultatai rodo, kad tai nėra tinkamiausia priemonė reguliuoti temperatūrą, jei mes ir toliau tokiais kiekiais išskirsime šiltnamio efektą formuojančias dujas. Kitaip tariant, miškų želdinimas nėra pakaitalas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimui.“, – teigė A. Montenegro.