Mokslo ir technologijų pasaulis

„Facebook“: tėvai ateina, vaikai išeina
Publikuota: 2011-06-22

Praėjusią savaitę kai kurie šaltiniai skelbė, kad „Facebook“ antrą mėnesį iš eilės netenka vartotojų JAV, Kanadoje ir D. Britanijoje. Dėl šių naujienų investuotojai, reklamos pirkėjai ir žiniasklaidos atstovai liko suglumę – tai yra labai neįprasta, rašo forbes.com.

Kelis praėjusius metus „Facebook“ vartotojų kiekio augimas buvo žaibiškas, o dabar labai sunku susitaikyti su mintimi, kad tas augimas lėtėja.

Geriau ištyrinėjus pasaulinį „Facebook“ vartojimą iš tiesų aiškėja, kad bendras vartotojų kiekis kai kuriose valstybėse auga gana greitai (Meksikoje ir Brazilijoje kiekvieną mėnesį prisijungia po kelis milijonus naujų vartotojų kas mėnesį), o faktas, kad „Facebook“ tik ruošiasi žengimui į daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčią Kiniją, turėtų būti ženklas, kad iki „Facebook“ dominavimo pabaigos dar labai toli. Labai tikėtina, kad netrukus socialinis tinklas skelbs apie milijardinį vartotoją.

Tačiau kodėl vartotojų kiekis mažėja tose rinkose, kur „Facebook“ veikia jau senai? Bandoma ieškoti įvairių priežasčių, iš kurių viena - vaikai nenori draugauti su savo tėvais. Atrodytų, liūdna mintis, tačiau skaitant ji atrodo liūdnesnė nei yra iš tiesų. Daugelio vaikų santykiai su tėvais yra puikūs, artimi, grįsti pasitikėjimu. Tačiau kalbant apie socialinę raidą vaikai kažkada susivokia, kad jiems reikalinga privati erdvė, kurią „Facebook“ atima – jie negali slapčia nuo tėvų skelbti savo minčių, komentarų, fotografijų ir draugauti su kitais žmonėmis.

Ankstyvas naujos technologijos įsisavinamas beveik visais atvejais yra skatinamas jaunimo. Ar tai būtų dalijimasis rinkmenomis, ar trumpųjų žinučių siuntimas, ar kitos susirašinėjimo priemonės – pirmiausiai naujas technologijas įsisavina ir jomis noriai naudojasi jaunimas, o ne vyresni asmenys. Ir šis technologinio suvokimo skirtumas tarp vaikų ir jų tėvų yra svarbi priežastis mokytis greitai. Paaugliams ir jauniems suaugusiems asmenims patinka kai jie randa naują bendravimo būdą, kurio nesupranta ir nepripažįsta jų tėvai. Dėl to internete yra daugybė vertimo programų, padedančių tėvams geriau suprasti ką jų vaikai rašo trumposiose žinutėse.

Vos atsiradus „Facebook“ juo naudojosi tik Harvardo universiteto studentai. Vėliau jis šiek tiek atsivėrė ir tapo prieinamu visiems studentams. O tuomet jis dar labiau atsivėrė ir leido registruotis visiems, kurių elektroninio pašto adresas baigėsi „.edu“ - tai buvo svarbiausia JAV moksleiviams. Taigi, pirmieji „Facebook“ vartotojai, kurie žinia apie „Facebook“ dalijosi tik tarpusavy, į draugų sąrašus savo tėvų traukti tiesiog negalėjo.

Tačiau 2011 metais viskas pasikeitė. Statistinio naujo „Facebook“ vartotojo amžius artėja prie 40 metų. Dvi greičiausiai augančios „Facebook“ vartotojų grupės yra žmonės nuo 55 iki 64 metų ir vyresni nei 64 metų žmonės. Paaugliui, siekiančiam įtvirtinti savo tapatybę ir išsaugoti tam tikrą asmeninę nepriklausomybę bei privatumą, „Facebook“ tiesiog nebeteikia ankstesniojo išskirtinumo amžiaus prasme.

Dar viena problemos dalis yra daugiau nei 7,5 mln. amžiaus cenzo nesiekiančių „Facebook“ vartotojų – dėl jų tėvai tampa aktyvesniais, labiau dalyvaujančiais „Facebook“ vartotojais, tuo pačiu vis labiau stumdami vaikus tolyn nuo septynerių metų sulaukusio virtualaus geriatrijos skyriaus, kuriuo pastaruoju metu tapo „Facebook“.

Praėjusiais metais atlikta apklausa parodė, kad beveik kas penktas paauglys turi „Facebook“ paskyrą, tačiau ja nebesinaudoja visiškai arba „Facebook“ naudojasi žymiai rečiau nei anksčiau. Pagrindinė priežastis, dėl kurios kai kurie paaugliai dar nepaliko „Facebook“ yra ne galimybė bendrauti su draugais, o galimybė žaisti socialinius žaidimus.