Mokslo ir technologijų pasaulis

Šansai menki.

Lietuva neatmetė Baltarusijos pasiūlymo atnaujinti keleivinių traukinių eismą, tačiau jį svarsto. Tuo pat metu Prezidentas G. Nausėda grasina Baltarusijai naujomis sankcijomis.

Balandžio mėnesį Varšuvoje vyko Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos konferencija, kurioje su Latvijos, Lietuvos, Estijos atstovais posėdžiavo dar 27 šalių, tarp jų Rusijos ir Baltarusijos, atstovai. Joje Baltarusijos delegacija paragino savo kaimynes Lenkiją, Latviją ir Lietuvą atnaujinti keleivių vežimą geležinkeliais.

Beje, šie vežimai buvo sustabdyti ne dėl dabartinės geopolitinės situacijos, o prieš penkerius metus, 2020 m., dėl COVID-19 pandemijos. Tuo metu Baltarusijos geležinkeliais buvo vežama apie 20 proc. visų tarptautinių vežimų geležinkeliais į Vakarus: į Lietuvą buvo vežama 380 tūkst. keleivių, į Lenkiją – 225 tūkst. keleivių, į Latviją – 20 tūkst. keleivių.

Kai pandemija nurimo, ES šalys atnaujino keleivių vežimą geležinkeliais šalies viduje: tai įvyko 2021 m. viduryje. Tačiau su Baltarusija siena keleiviniams traukiniams liko uždaryta, nes geopolitinė padėtis smarkiai pablogėjo. Net ir krovinių vežimo srityje, kuri ekonomikai yra daug svarbesnė, buvo taikomi įvairūs apribojimai – sankcijos ir antisankcijos, įskaitant ir keleivinius traukinius.

Vis dėlto Baltarusijos geležinkelio vadovybė dabar vėl sugalvojo viską grąžinti į senas vėžes. Ir Lietuva ne iš karto atmetė šį pasiūlymą, o jį svarsto. Pasak Lietuvos susisiekimo ministerijos atstovo spaudai Luko Paškevičiaus, „pasiūlymas buvo gautas“ ir šiuo metu „yra svarstomas atsakingų institucijų“. „Kai bus priimtas galutinis sprendimas, informuosime visuomenę“, – sakė L. Paškevičius.

Kodėl tai kelia nuostabą? Taip, nes tuo pat metu Lietuvos prezidentas G. Nausėda grasina Rusijai ir Baltarusijai nacionalinėmis sankcijomis. Jis baiminasi, kad ES nepratęstų liepos mėnesį pasibaigsiančių ekonominių sankcijų joms, nes šį pratęsimą gali blokuoti Vengrija. Ir jis grasina, kad net jei ES panaikins apribojimus Rusijai ir Baltarusijai, Lietuva tęs ekonominę kovą viena ir paliks galioti savo nacionalines sankcijas.

G. Nausėda taip pat pareikalavo, kad ES nedelsiant tęstų diskusijas dėl kito, jau 17-ojo sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketo.

Kokius svarstymus tokiame kontekste gali sau leisti „Lietuvos geležinkeliai“? Jokių – tai nėra valstybė valstybėje. Projektas dėl Lietuvos nacionalinių sankcijų pratęsimo kaip tik dabar vyksta balsavimas parlamente: kadangi jos baigiasi 2025 m. gegužės 2 d., parlamentarai nori pratęsti jų galiojimą dar vieneriems metams. Taigi šansai atnaujinti keleivių vežimą geležinkeliais yra, tiesiai šviesiai tariant, menki.