Mokslo ir technologijų pasaulis

Žemė ties pusiauju sustorėjo, o dėl to, anot mokslininkų, kaltas pasaulinis klimato šiltėjimas ir tirpstantys ledynai, rašo britų „Daily Mail“.

Tirpstantis Antarktidos ir Grenlandijos ledas didina vandenynų tūrį, o jų papildomas vanduo traukiamas link pusiaujo, taip padidindamas plačiausios mūsų planetos dalies apimtį, tvirtina mokslininkai. Kodėl vanduo iš ašigalių kaupiasi pusiaujo zonoje ir kas nutiktų pasauliui, jeigu to nebūtų – mes jau rašėme šiame išsamiame straipsnyje.

Žemė ėmė „plonėti“ po ledynmečio, pasibaigusio prieš maždaug 20 tūkst. metų. Šio geologinio periodo metu, kai ilgam laikui sumažėjo temperatūra Žemės paviršiuje ir atmosferoje, ledo dangos svoris buvo toks didelis, kad ji deformavo Žemės plutą ir mantiją bei išpūtė ties viduriu.

Žemė nėra visiškai rutulio pavidalo – žemė ašigalyje yra keletu kilometrų arčiau planetos branduolio nei žemė pusiaujyje. Buvo manoma, kad ledynmečio sukeltas efektas padės Žemei įgauti labiau tobulą rutulį primenančią formą.

Anot „National Geographic“, išsipūtimas ties pusiauju traukėsi mažiau nei po milimetrą per metus. Tačiau išanalizavus palydovų duomenis nustatyta, kad šis efektas keičiasi į priešingą pusę. „Vyksta kažkas kito, kas atsveria Žemės apimties mažėjimą“, – teigia Kolorado universiteto geofizikas Johnas Wahras.

Manoma, kad Šiaurės ir Pietų ašigaliuose tirpstantis ledas, kurio kiekis per metus siekia 382 mlrd. tonų, atsveria „plonėjimo“ efektą.