Mokslo ir technologijų pasaulis

Pasiūlymas sukėlė audrą. Nori uždrausti pjauti žolę. „Tai tarsi uždengti šią vietą betonu“
Publikuota: 2025-05-20

Mokslininkas neslepia, kad norint pakeisti požiūrį į vejos pjovimą, reikėtų pakeisti ir mentalitetą.

Žešuvo universiteto botanikas profesorius Łukaszas Łuczajus savo naujausiu kreipimusi sukėlė audrą. Mokslininkas ragina visiškai uždrausti benzinines ir elektrines vejapjoves, taip pat siūlo iki birželio 1 d. įvesti draudimą pjauti veją. Ar Lenkija pasirengusi tokiems radikaliems pokyčiams?

„Intensyvus žolės pjovimas lemia katastrofišką biologinės įvairovės nykimą. Žema veja iš tikrųjų neturi nieko bendra su gamta. Lygiai taip pat galėtume užbetonuoti tokį plotą“, – interviu „Onet“ komentuoja Łuczajus.

Ekologinės dykumos

Profesorius Łuczajus nesismulkina, žemai nupjautas vejas vadindamas „beveik mirusiomis ekosistemomis“. Kaip jis aiškina, reguliariai pjaunant žolę laikinai išnyksta daugybė augalų ir gyvūnų rūšių, kurios galėtų joje rasti prieglobstį ir maisto.

„Labai trumpai nupjautoje žolėje klesti tik kelios įprastų gėlių ir žolių rūšys. Tokia veja nesuteikia maisto apdulkintojams, drugelių vikšrams, o skruzdėlėms ar žiogams – prieglobsčio, kurie tampa lengvu grobiu paukščiams“, – sako Łuczajus.

„Intensyvus žolės pjovimas lemia katastrofišką biologinės įvairovės nykimą. Žema veja iš tikrųjų praktiškai neturi reikšmės gamtai. Tai tarsi uždengti šią vietą betonu“, – sako profesorius.

Mūsų sveikata priklauso nuo biologinės įvairovės

Jau dabar susiduriame su dideliu biologinės įvairovės nykimu. Taip yra, be kita ko, dėl herbicidų ir pesticidų naudojimo žemės ūkio laukuose, pvz. kviečių, kukurūzų ar bulvių.

„Laukuose anksčiau būdavo daug įdomių augalų ir vabzdžių. Šiandien jų yra daug mažiau, o jei nėra augalų, nėra ir vabzdžių, o be jų nebus ir paukščių, nes vabzdžiai jiems yra svarbus maisto šaltinis. Tai viena didelė priežasties ir pasekmės grandinė“, – iliustruoja ekspertas. 

„Šiuo metu susiduriame su visos mūsų ekosistemos žlugimu. Turime žengti mažus žingsnelius, kad pabandytume sumažinti šį suskirstymą. Žinoma, ekologinio ūkininkavimo skatinimas yra labai sudėtingas, todėl turėtume pradėti šalinti visiškai beprasmį elgesį, pavyzdžiui, intensyvų žolės pjovimą“, – pabrėžia jis.

 

Mokslininkas įspėja, kad mūsų sveikata labai priklauso nuo biologinės įvairovės.

„Jei norime turėti sveiką žarnyno mikrobiomą, turime valgyti sveiką maistą ir kurti sveiką aplinką, kurioje gausu įvairių organizmų rūšių. Biologinė įvairovė yra didelė vertybė. Mes nesuvokiame, kad aukštoje žolėje gali augti 30 augalų rūšių, o žemoje – tik penkios“, – sako jis.

Kodėl draudimas pjauti žolę galiotų iki birželio 1 d.?

Profesorius Łuczajus atkreipia dėmesį, kad šiuo metu susiduriame su pernelyg dideliu sodų, pakelių ir parkų šienavimu, palyginti su tuo, kas buvo prieš keliolika metų.

„Pavasaris yra metas, kai dienos ilgėja, o augalai dabar vystosi labai intensyviai. Daugelis jų žydi ir nėra prisitaikę būti šienaujami iš karto, sako botanikas. Svarbu kuo labiau atidėti pirmąjį vejos pjovimą ir nešienauti kas savaitę ar dvi. Net ir mėnesinis vejos pjovimas bus naudingesnis gamtai“, – sako ekspertas.

 

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad dabartinis vejos priežiūros modelis daugiausia kyla iš estetinių įpročių, kuriuos, jo nuomone, reikėtų peržiūrėti.

„Metų metus mums buvo slapta taikomas angliškos vejos modelis, o anglai pradėjo nuo jo visiškai tolti. Ideali veja – visiškai pasenusi“, – sako ekspertas. 

Jis taip pat ragina grįžti prie tradicinių metodų, t. y. šienavimo rankiniais dalgiais.

„Mechaninių vejapjovių uždraudimas leistų atgaivinti paprotį pjauti veją rankiniu dalgiu. Tai sumažintų triukšmo lygį priemiesčių ir kaimo aplinkoje ir pristabdytų pavasarinio vejos pjovimo įkarštį“, – sako profesorius.

Išimtis iš šio draudimo būtų ūkininkai, kurie mechanines šienapjoves galėtų naudoti tik po birželio 1 d.

Aukšta žolė ir erkių buvimas

Dažnas pjovimo šalininkų argumentas yra tas, kad aukšta žolė gali būti erkių veisimosi vieta. Tačiau prof. Łuczajus paneigia šį mitą.

 

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad reguliarus žolės pjovimas mažina natūralių erkių priešų populiaciją. Paukščiai, vabalai ir net skruzdėlės minta šiais erzinančiais voragyviais. Panaikindami jų buveines, padidiname erkių dauginimosi riziką“, – sako profesorius.

Ar lenkai priims žydinčios pievos viziją?

Profesoriaus pasiūlymas sukėlė audrą. Aplinkosaugininkai giria jo idėją, pabrėždami, kad biologinė įvairovė yra labai svarbi ekosistemų sveikatai. Tačiau oponentai atkreipia dėmesį į praktinius sunkumus, tokius kaip didesnis darbo krūvis ir miesto žaliųjų zonų estetika.

Mokslininkas neslepia, kad norint pakeisti požiūrį į vejos pjovimą, reikėtų pakeisti ir mentalitetą.

„Užuot auginę tujas ir veją, lenkai pagaliau turėtų pradėti mylėti biologinę įvairovę, gėles ir paukščių čiulbėjimą, – ragina jis.