Mokslo ir technologijų pasaulis

Biržų gyventojai net didžiausiam priešui vengia linkėti skradžiai žemę prasmegti, mat šie žodžiai gali iš tiesų imti ir išsipildyti. Kasmet šiame krašte atsiveria bent 10–20 smegduobių. Biržų rajone jų priskaičiuojama 9000. Dažniausiai naktį atsiveriančios karstinės įgriuvos – unikalus gamtos reiškinys, juo gali pasigirti tik Šiaurės Lietuva.

Apie keistus įvykius šiose apylinkėse kalbama nuo seno. Žmonės pasakoja apie gamtos pokštus: atsivėrusiose duobėse dingusius upelius, po nakties atsiradusius ežerus, mįslingą požeminį pasaulį. Legendos byloja, kad antis su užrištu ant kaklo skambalėliu po žeme išsiraizgiusiais urvais patekdavo iš vienos smegduobės į kitą, o prasmegusi šieno kaugė iškilo už kelių šimtų metrų kitoje duobėje.

„Smegduobės – tarsi žemės žaizdos. Jei jau atsiveria duobė, bent 5–10 metrų spinduliu teritorija tampa saugotina zona, nes kas pateks į ją, požeminiais kanalais nukeliaus į kitus telkinius“, – „Sekundei“ teigė Biržų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Inga Petrikonytė.

Šiaurės Lietuvos žmonės per šimtmečius jau priprato prie pavojaus su visu namu ir gyvuliais nugarmėti į žemės gilumas. Tačiau dėl viena po kitos atsiveriančių smegduobių niekas iš šio krašto nebėga ir tik juokiasi matydami tokios jų drąsos nesuprantančių atvykėlių ištįsusius veidus. Vis dėlto neišvengiama ir nelaimių – ne vieno biržiečio gyvuliai pasikorė ganyklose atsivėrus smegduobėms.

Niekas nežino kodėl, bet dažniausiai duobės randamos po nakties. Prieš tai iš gilumų girdėti duslus dundesys – taip krenta žemių sluoksniai dėl ištirpusio negiliai esančių gipso klodų atsivėrus tuštumai.

Biržiečiai pastebėjo, kad gamtos ruošiamą pokštą jaučia gyvuliai. Daumėnų kaime gyvenanti moteris pasakojo, kad vakare, prieš ruošdamasi miegoti, nusistebėjo, ko taip karvės mūkia ir prie grandinės pririštas šuo staugia. Bet negi kaimo žmogus kreips dėmesį į gyvulių nuotaiką? Ramiai atsigulė šeimininkė, o ryte kieme išvydo gilią duobę – smegduobė atsivėrė vos už kelių žingsnių nuo trobesių ir šiltnamio.

1997-aisiais Pabiržėje iš mokyklos grįžęs berniukas skubėjo pas draugus ir išlėkdamas smarkiai trinktelėjo verandos duris. Vos kelis metrus nubėgęs vaikas išgirdo dundesį – verandą prarijo žemė. Duobė buvusi tokia gili, kad jos paviršiuje tesimatė verandos stogas.

O pačiuose Biržuose dėl karstinių įgriuvų teko nugriauti net penkių aukštų daugiabutį. Trūkinėjant sienoms tapo akivaizdu, kad žmonėms čia gyventi darosi pavojinga.

I. Petrikonytės teigimu, užpilti smegduobių nėra prasmės – tirpstant požeminiams gipso klodams vis tiek atsivers duobė.

O prisiminti įspūdingiausias Žemėje atsivėrusias smegduobes galite atsivertę rašinį „Pragaro vartai: įspūdingiausių pasaulyje smegduobių dešimtukas (Foto, Video)“