Mokslo ir technologijų pasaulis

Paaiškėjo, kad Pietų Kazachstano dykumoje atkasti du kaulai priklausė vienam iš pačių didžiausių paukščių, kurie kada nors sklandė Žemėje. Sprendžiant iš vėlyvuoju Kreidos periodu gyvenusio paukščio liekanų, šio ūgis siekė daugiau nei 3 metrus, o svoris – virš pusšimčio kilogramų.

Rastos paukščio, savo dydžiu šiek tiek primenančio strutį, kaulų dalys – apatinio žandikaulio fragmentai. Kaip spėjama, jis prieš 100 mln. metų kartu su dinozaurais gyveno Centrinėje Azijoje.

Kaulų dalys, kurių kiekviena yra maždaug 27 cm ilgio, dydis byloja apie paties sparnuočio „gabaritus“. Sparnuotis turėjo būti maždaug 3 metrų ūgio – vadinasi, tai buvo didžiausias paukštis nuo Kreidos periodo. Daugelis tuo metu gyvenusių primityviųjų paukščių savo dydžiu labiau prilygo viščiukams.

Deja, rastų fosilijų yra per maža, kad būtų galima spręsti, ar šis paukštis galėjo skraidyti. Jeigu taip, bendras jo sparnų ilgis turėjo siekti 4 metrus – daugiau, nei stambaus albatroso.

Šios kaulų dalys buvo rastos aštuntajame dešimtmetyje, sovietų-rytų vokiečių ekspedicijos metu, vietovėje, vadinamoje Shakh-Shakh, esančioje 600 km į Rytus nuo Aralo jūros. Gipso, klijų ir dažų pagalba vienas vokiečių kolekcininkas fosiliją rekonstravo, kad sudarytų aiškią žandikaulio kompoziciją. Vėliau ji nukeliavo į Belgijos muziejų.

Garethas Dyke, Dublino universiteto paleontologas, pašalinęs gipsą ir kitas fosilijos rekonstrukcijai panaudotas medžiagas, ėmėsi atidžiai tyrinėti kaulų fragmentus. Liekanų išmatavimai liudija ir apie kaukolės dydį – ji turėjo būti 30 cm ilgio, matuojant nuo kaktos iki nugaros. Jei šis padaras vis dėlto neskraidė, jis galėjo sverti apie 50 kilogramų.

„Tai vienas iš stambiausių žinomų ir kada nors aprašytų paukščių. Nors rastos liekanos ir nėra gausios, tačiau iš jų galima spręsti, kad apatinis žandikaulis yra panašus į stručio. Tuo laikotarpiu šitoks dydis yra gana įspūdingas“, – guardian.co.uk pasakojo G. Dyke.

„Mes visuomet manėme, kad stambūs paukščiai atsirado palyginus vėlai, tad rasti tokį egzempliorių – tikrai stebėtina. Tai – bedantis vėlyvojo Kreidos periodo paukštis-milžinas“, – pridūrė G. Dyke.

Paukštis buvo pavadintas mitologinio kazachų paukščio fenikso – Samruk – vardu. Kita paukščio vardo dalis skirta pagerbti Levą Nessovą, ekscentrišką rusų paleontologą, kuris važinėdavo traukiniu iš Sankt Peterburgo į Centrinę Aziją ieškoti fosilijų, o 1995 m., sulaukęs vos 48-erių, nusižudė, nes, griuvus Sovietų Sąjungai, jo kelionės buvo nutrauktos.

Dar vienas didžiulis sparnuotis, vardu Gargantuavis, gyveno dabartinės Pietų Prancūzijos teritorijoje prieš 70 milijonų metų. Jis buvo atrastas dešimtajame dešimtmetyje.