Mokslo ir technologijų pasaulis

Pirmuoju žingsniu pasiūlyta sunaikinti pagrindines Japonijos oro ir raketinės gynybos sistemas.

Kremlių palaikantys šaltiniai atskleidė Rusijos raketų puolimo prieš Japoniją scenarijus, atsakant į Tokijo naujų ginklų sistemų dislokavimą. Karybos žurnalas „Defense Blog“, analizuojantis šiuos planus, nurodo, kad ataka būtų vykdoma naudojant tiksliai valdomus ginklus, paleidžiamus iš oro, jūros ir sausumos.

Rusiją suneramino Tokijo dislokuotos japoniškos „Type 12“ ir JAV tiekiamos MRC „Typhon“ raketų sistemos, kurių veikimo nuotolis viršija 2000 kilometrų, ir ji mano, kad jos kelia tiesioginę grėsmę šalies rytinei teritorijai.

Russian military analysts have publicly examined potential missile strike options against Japan, outlining a detailed multi-phase campaign aimed at neutralizing the country’s defense infrastructure,The objective is to blind Japan’s early warning and air defense network pic.twitter.com/bbiM5sXg6C

— Valhalla (@ELMObrokenWings) July 31, 2025

Pirmuoju žingsniu pasiūlyta sunaikinti pagrindines Japonijos oro ir raketinės gynybos sistemas, ypač „Patriot PAC-3“ baterijas, esančias Hakodatės uoste pietų Hokaido saloje ir Irumoje bei Gifu Honšiu saloje. Jie apskaičiavo, kad tam reikėtų 25–45 sparnuotųjų raketų kiekvienoje bazėje – naudojant tokias sistemas kaip Ch-101 ar „Iskander“, arba 10–12 hipergarsinių „Kinžal“ raketų.

Rusai padarė išvadą, kad reikės taikytis į Japonijos ankstyvojo perspėjimo radarus, įskaitant ir esančius Tobetsu Hokaido saloje, ir sunaikinti juos. Jie mano, kad kiekvienai radarų stočiai neutralizuoti reikės maždaug septynių Ch-101 raketų.

Kitas Rusijos atakos taikinys būtų Japonijos karinio jūrų laivyno bazės Maizuru ir Ominato, kurias būtų galima išjungti paskiriant 20–25 sparnuotąsias raketas vienai bazei. Pagal atskleistą planą, šių uostų sunaikinimas smarkiai apribotų Japonijos savigynos pajėgų karines galimybes.

Trečiasis etapas apimtų karinės pramonės objektus, konkrečiai „Mitsubishi“ laivų statyklas Nagasakyje, Kobėje, Šimonosekyje ir Jokohamoje. Pasak Rusijos, tai yra labai svarbu ne tik Japonijos karinio jūrų laivyno potencialui, bet ir JAV laivyno bei karinio jūrų laivyno bazių, dislokuotų Šiaurės Ramiojo vandenyno regione, išlaikymui.

Rusijos planuotojai padarė išvadą, kad sėkminga ataka keltų grėsmę JAV ir Japonijos saugumo architektūrai.

Nors šis scenarijus buvo pateiktas kaip teorinis atsakas į Japonijos raketų dislokavimą, jis rodo rimtą Rusijos susirūpinimą, kad galimo karo su NATO atveju jos rytinės sienos būtų atviros ir pažeidžiamos Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų, įskaitant potencialiai Japoniją, atakoms.

Praėjusį gruodį „Financial Times“, remdamasis Vakarų šaltinių žiniasklaidai pateiktais dokumentais, atskleidė, kad Rusija 2008–2014 m. parengė planus atakuoti pasirinktus civilinius ir karinius taikinius Japonijoje ir Pietų Korėjoje.

Tuomet Kremlius parengė 160 taikinių sąrašą, įskaitant oro bazes ir karinio jūrų laivyno įrenginius, taip pat svarbią civilinę infrastruktūrą, tokią kaip tuneliai, tiltai, energetikos kompleksai ir pramonės objektai.

Rusija greičiausiai sąmoningai leido paviešinti abu planus, kad pasėtų netikrumą ir baimę tarp japonų, tikėdamasi atkalbėti jų vyriausybę nuo paramos Ukrainai ir NATO. O balandžio mėnesį Tokijas pareiškė norą dalyvauti NSATU – NATO misijoje, remiančioje Ukrainą, be kita ko, tiekiant ir remontuojant karinę įrangą.