Mokslo ir technologijų pasaulis

Prekyvietėse ir antikvariatuose ieškoma radiaciją spinduliuojančių daiktų. Tarp tokių yra pasitaikę ir įvairių antikvarinių įvairios paskirties prietaisų, ir bižuterijos, teigia ekspertai.

„Žmonės dažnai nustemba, kad yra vykdomi tokie patikrinimai, o sužinoję aiškina, kad išties tai yra naudinga, jog žinotų, ar, pavyzdžiui, daiktai nelegaliai neatkeliavo iš Černobylio zonos“, – Eltai sakė Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.

Anot centro ekspertų, radioaktyviosios medžiagos pradėtos naudoti įvairios paskirties prietaisų – laikrodžių, barometrų ir panašių – gamyboje dar pareito šimtmečio pradžioje. Tada apie radiaciją bei radiacinę saugą žinota dar labai nedaug, todėl neigiamas jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui nebuvo įvertintas.

Radioaktyvios medžiagos, tokios kaip radis, buvo plačiai naudojamos laikrodžių, laivų ir lėktuvų prietaisų skalių gamybai, taikant šių medžiagų savybę švytėti tamsoje.

Šiais laikais reikalavimai dėl radioaktyviųjų medžiagų naudojimo labai griežti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu, dėti radioaktyviąsias medžiagas į maisto produktus, žaislus, papuošalus, kosmetiką ir tokius gaminius parduoti, importuoti, eksportuoti draudžiama. Atrodo, esant tokiems reikalavimams galime būti ramūs, tačiau, deja, taip nėra, teigiama Radiacinės saugos centro pranešime spaudai.

Vertingi senoviniai laikrodžiai ar švytinčios prietaisų skalės traukia kolekcionierių dėmesį, todėl jų gali būti aptinkama turguose, antikvariatuose ir panašiose sendaikčiais prekiaujančiose prekybos vietose.

Įsigijus senovinį laikrodį, kompasą ar barometrą gali paaiškėti, kad jame įmontuota skalė švyti dėl jos gamybai panaudoto radžio ar fosforo radionuklido. Spinduliuotės lygis prietaiso paviršiuje gali siekti iki 10–50 mikrosivertų per valandą. Palyginimui, spinduliuotė lauke Lietuvoje įprastai siekia maždaug 0,1–0,14 mikrosivertų per valandą.

Siekdami užtikrinti Lietuvos gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, Radiacinės saugos centro specialistai periodiškai atlieka pamestų, paliktų ar kitaip kontrolės netekusių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paieškas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį tokia paieška atlikta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų sendaikčių prekybos vietose turgų teritorijose, sendaikčių mugėse, antikvariatuose.

Paieška atlikta naudojant itin jautrius jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios matuoklius. Patikrų metu nustatyta, kad sendaikčių prekybos vietose dozės galia svyravo nuo 0,07 iki 0,12 mikrosivertų per valandą ir neviršijo gamtinio fono.

Šį kartą nelegalių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų prekių neaptikta, tačiau, siekiant apsaugoti visuomenę nuo nepagrįstos apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote, panašias akcijas planuojama tęsti ir ateityje.

Specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad nors minėtuose prietaisuose esantys radioaktyviųjų medžiagų kiekiai yra nedideli, todėl paprastai nesukelia iškart matomos žalos žmogaus sveikatai – odos nudegimų ir panašių, tačiau nekenksmingos jonizuojančiosios spinduliuotės nėra, todėl jos poveikis gali pasireikšti po ilgo laiko.