Mokslo ir technologijų pasaulis

Ar norėtumėte po mirties būti palaidotas tradiciškai? O galbūt sudegintas? Dabar yra ir papildomų alternatyvų – išdžiovinimas šaldant ir ištirpinimas. Galbūt skamba nemaloniai, tačiau jeigu norite palikti pasaulį mažiausiai pakenkdami aplinkai, panašu, kad pastarasis variantas yra pats tinkamiausias, skelbia newscientist.com.

Šarminės hidrolizės būdas, sukurtas bendrovės „Resomation“ (Jungtinė Karalystė), taikomas šildant kūną kameroje su vandeniu ir kalio hidroksidu. Tuo tarpu „Cryomation“ (Jungtinė Karalystė) skystame azote užšaldo organizmą iki -196 °C ir vėliau išdžiovina jį vakuumo aplinkoje bei pašalina iš organizmo visus metalus – pavyzdžiui, plombose esantį gyvsidabrį.

Abiejų technologijų tikslas – tradicinių laidotuvių „spalvą“ pakeisti iš juodos į žalią, nes taip sumažinama ekologinė kūno šalinimo įtaka – neišskiriamos šiltnamio dujos ir nesunaudojama žemė.

Tačiau ar tai tėra žalias smegenų plovimas, ar šios technologijos iš tiesų yra geresnės planetai nei tradicinis laidojimas ar kremavimas? Ritualines paslaugas teikianti bendrovė „Yarden“ iš Olandijos pavedė tyrimų bendrovei TNO atlikti tyrimą ir palyginti visų keturių laidojimo procesų ekologinį pėdsaką.

Mokslininkai nustatė, kad, iš visų keturių laidojimo procesų, tirpinimas šarmuose aplinką veikia mažiausiai. Be to, mokslininkai nustatė, kad, įvertinus tauriųjų metalų, kurie surenkami po kūno ištirpinimo, perdirbimą, šis procesas yra ekologiškai neutralus.

Mokslininkai laidojimo procesą vertino pagal vadinamąsias šešėlines kainas – sumą, kurią visuomenė norėtų sumokėti, siekdama sumažinti proceso įtaką aplinkai. Nustatyta, kad tirpinimo šešėlinė kaina yra 0 eurų, o šaldymo kaina taip pat nedidelė – 10 eurų.

Ekologiškai brangiausias būdas iškeliauti į kitą pasaulį yra standartinis laidojimas – jo šešėlinė kaina yra 80 eurų. Didžiąją dalį šios kainos sudaro kapinių sunaudojami žemės plotai ir šiltnamio dujos, išskiriamos gaminant antkapinius akmenis bei prižiūrint kapines.