Visi darome šią klaidą kiekvieną rytą. Atskleista, kodėl antrą kartą virintas vanduo yra nuodai
|
Virtuvėje daugelis mūsų vandenį arbatinuke užverda ne vieną kartą – ypač jei jo šiek tiek liko po ankstesnio virimo. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškai nekaltas įprotis, tačiau mokslininkai ir sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad pakartotinis vandens virinimas gali turėti tiek neutralų, tiek potencialiai neigiamą poveikį, priklausomai nuo aplinkybių. 1. Mažesnis deguonies kiekis ir koncentruoti mineralaiPakartotinai verdant vandenį, dalis ištirpusių dujų – ypač deguonis – išgaruoja, o vandens tūris sumažėja. Dėl to mineralinės medžiagos, tokios kaip kalcis, magnis ar druskos, tampa labiau koncentruotos. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad įprastomis sąlygomis šie pokyčiai neturi reikšmingo poveikio vandens saugai ar maistinei vertei. 2. Galimi toksinų kaupimosi pavojaiKai kurie ekspertai įspėja, kad kelis kartus verdant užterštą vandenį, mineralinių medžiagų koncentracija gali padidėti iki kenksmingo lygio. Be to, nitratai gali virsti nitrozaminais – stipriais kancerogenais, kurie, ilgainiui vartojami, gali didinti riziką susirgti tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, methemoglobinemija ar vėžiu. 3. Cheminiai junginiai ir sunkieji metalaiDar viena rizika – galimas sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, arseno ar švino, kaupimasis. Šių medžiagų koncentracija gali padidėti dėl garavimo ir sumažėjusio vandens kiekio, ypač jei vanduo iš pradžių nėra aukštos kokybės. 4. Praktiški patarimai saugesnei kasdienybei
IšvadaPakartotinis vandens virinimas daugeliu atvejų nėra pavojingas, jei naudojamas švarus vanduo. Tačiau dažnas tokio vandens vartojimas, ypač esant neaiškiai vandens kokybei, gali padidinti kenksmingų junginių koncentraciją. Paprasčiausia prevencija – įprotis virti tik tiek vandens, kiek reikia, ir naudoti šviežią. | ||||||
| ||||||