Mokslo ir technologijų pasaulis

Ilgalaikiai nemalonūs simptomai.

Svetainės „V trende“ autoriaus Jurijaus straipsnis.

Kodėl nebeperku grikių ir jų atsisakiau, nors labai mėgstu šią sveiką košę. Nerimą kelianti tiesa, apie kurią nekalbama.

Grikių košė yra viena populiariausių posovietinėje erdvėje. Šie dribsniai, skirtingai nei kiti, pasižymi išskirtinai naudingomis, netgi unikaliomis savybėmis mūsų organizmui. Glitimo nebuvimas, baltymai, subalansuoti visomis nepakeičiamomis aminorūgštimis, antioksidacinės rutino ir kvercetino junginiai, didelis geležies ir magnio kiekis paverčia grikius tikru superproduktu arba, kaip dabar madinga sakyti, „supermaistu“.

Daugelį metų juos valgiau stabiliai kelis kartus per savaitę, kol įvyko vienas lūžio taškas, po kurio turėjau visam laikui atsisakyti grikių, bent jau tų, kurie parduodami parduotuvėse. Ir tai nebuvo susiję su kokia nors įgyta liga – pasirodo, kad viskas yra  daug blogiau.

Kaip viskas prasidėjo?

Ne taip seniai man teko iškęsti sunkų apsinuodijimą nitratais nuo arbūzų ir melionų. Prieš tai sirgau gerai žinomu virusu, nors ir lengva forma, bet su ilgalaikiais nemaloniais simptomais, kurie tęsėsi daugelį mėnesių po ligos. Po to rugpjūčio pabaigoje taip pat sumaniau užvalgyti arbūzus, po kurių ypač nukentėjo kepenys ir širdis.

Maždaug tris savaites po to negalėjau visiškai atsigauti, vartojau enterosgelį, margainį, laikiausi lengvos dietos – tada pamažu pajutau, kad mano kūnas pamažu grįžta į normalias vėžes. Tad pradėjau galvoti apie maisto produktų kokybę, ypač tų, kurie auginami naudojant įvairius pesticidus ir chemines medžiagas.

Tiesą sakant, arbūzai ir melionai tėra ledkalnio viršūnė. Dauguma daržovių ir vaisių iš prekybos tinklų auginami pramoniniu būdu, visai ne ekologiškai, bet ir ne su tokiomis chemikalų dozėmis, kokios buvo tuose arbūzuose.

Kas ne taip su grikiais?

Maždaug tuo metu aptikau įdomų straipsnį apie grikius. Esame įpratę, kad šiuos grūdus galima saugiai vartoti kaip maistą – jie nėra genetiškai modifikuoti, tereikia juos pasodinti lauke ir nuimti derlių nenaudojant jokių chemikalų. Tačiau taip nebuvo! 

Iš tiesų, būtent šiuolaikiniai grikiai kelia vieną didžiausių pavojų mūsų sveikatai. Juos augindami beveik visi ūkininkai naudoja glifosatą – ypač kenksmingą pesticidą, sukeliantį įvairias ligas. 

Tada pradėjau galvoti apie tai, ką valgiau visus šiuos metus, dėl sveikatos, kaip sako mitybos specialistai visuose televizijos kanaluose. Tačiau iš tikrųjų labai tikėtina, kad metus ar dvejus valgysite grikius, kurie porą dešimčių kartų viršija normą, o tada per kitą tyrimą rasite kokį nors iš nežinia kur atsiradusį auglį. Nuo tada grikiai, bent jau pirkti prekybos centruose, visam laikui pasitraukė iš mano gyvenimo.

Išeitis – ieškoti mažų ekologinių ūkių, kurie visą savo derlių augina nenaudodami jokių pesticidų. Taip, tokių produktų kaina gali būti žymiai didesnė, bet man svarbiau sveikata.

Ypač vertingi yra neskrudinti žalieji grikiai. Juos galima daiginti arba virti tirštą, švelniai apgaubiantį kisielių, nes juose gausu natūralių gleivių.

Svarbu atsiminti, kad neapgalvotas bet kokių interneto patarimų laikymasis nepasitarus su specialistu gali pakenkti jūsų sveikatai.