Mokslo ir technologijų pasaulis

Kas būtų, jei viskas šiame pasaulyje vyktų ne iš eilės, ne tam tikra seka, o išsyk, vienu metu? „Kad taip neatsitinka, turėtume padėkoti laikui“, - sykį yra pastebėjęs fizikos teoretikas Džonas Vyleris (John Wheeler). Tačiau, ko gero, daugelis iš mūsų esame pakliuvę į situaciją, kai, išlikdami sąmoningos būklės, bet įnikę į tam tikrą veiklą, kuriam laikui prarandame laiko pojūtį – užsimirštame, nebegalime atpaisyti, kiek laiko praėję.

Tiesa, galvos smegenys tuo metu orientacijos laike nepraranda. Mokslininkai skelbia, jog su atmintimi siejamuose smegenų centruose egzistuoja ypatingos ląstelių grupės, kurios yra atsakingos už laiko sekimą. Maža to, šios „laiko ląstelės“ yra kertinis įvykių sekos suvokimo elementas.

Naujausio eksperimento su laboratorinėmis žiurkėmis metu Bostono universiteto (JAV) mokslininkai stebėjo hipokampu vadinamos smegenų srities, kuri yra atminties ir informacijos įsisavinimo centras, neuronus. Hovardas Eichenbaumas (Howard Eichenbaum) su kolegomis išdresavo žiurkes atlikti trijų dalių užduotį, įpusėjus kurią, kai kurie veiksmai būdavo uždelsiami.

Pirmiausiai žiurkės įgusdavo susieti tam tikrą objektą su kvapu (pavyzdžiui, kamuoliuką su prieskoninio augalo raudonėlio aromatu). Tuomet joms būdavo parodomas koks nors objektas. Po to žiurkės būdavo įleidžiamos į atskirą narvą. Šiame po dešimties sekundžių atsiverdavo durelės, vedančios prie indo su smėliu, persmelktu tam tikru kvapu.

Jei smėlio kvapas sutapdavo su objektu, kuris prieš tai buvo demonstruotas, žiurkės pradėdavo ieškoti priklausančio atlygio. 10 sekundžių delsimas buvo labiausiai tyrėjus dominusi eksperimento sąlyga.

H. Eichenbaumas su kolegomis chirurgiškai į žiurkių smegenų hipokampo sritis implantavo elektrodus ir, žiurkėms atliekant užduotį, stebėjo trijų šimtų atskirų neuronų siunčiamus signalus. 10 sekundžių pauzių metu tyrėjai įsitikindavo, jog maždaug trečdalis hipokampo ląstelių ir toliau ne poilsiavo, o veikė darbiniu (užduoties atlikimo) režimu, kas, anot tyrėjų, leidžia manyti, jog neuronuose ir pauzės metu buvo sekamas laikas.

Anot eksperimento autorių, hipokampas yra žinomas kaip smegenų centras, kuriame yra vadinamųjų „vietos ląstelių“ – ląstelių, kurios atsakingos už erdvinės buvimo vietos fiksavimą ir persiorientavimą, kai erdvinės aplinkybės pasikeičia. Atlikus eksperimentą su žiurkėmis, paaiškėjo, jog hipokampe egzistuoja ir analogiškus persiorientavimo procesus, tik ne erdvės, o laiko suvokimo procesuose atliekančios kitos specializacijos ląstelės – „laiko ląstelės“.

Ar tai reiškia, kad nuo šiol posakis „buvau taip įnikęs, jog net užmiršau apie laiką“ nebus teisingas? Bet kuriuo atveju, biologinis laikrodis funkcionuojančiose smegenyse laiką fiksuoja nuolatos, nepriklausomai nuo to, pakliūva tai į mūsų sąmonės lauką ar lieka už sąmonės lauko ribų.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com