Mokslo ir technologijų pasaulis

Būsimam studentui dažniausiai iškyla du klausimai: kur studijuoti ir kur gyventi. Pasirinkusiems studijuoti Vilniaus universitete siūloma apsigyventi bendrabučiuose, žinoma, atsižvelgiant į socialinę, turtinę šeimos padėtį. Tačiau kodėl vieni renkasi butus, o kiti bendrabučius? Ar vienintelis veiksnys – pinigai?

VU Komunikacijos fakulteto informologijos specialybės pirmo kurso studentas Rytis Kazlauskas apie galimybę gyventi bendrabutyje svarstė vasarą, tačiau draugų raginimas, kvietimas gyventi drauge nulėmė galutinį jo apsisprendimą: „Galimybė nuomotis būstą su pažįstamais žmonėmis pasirodė saugi ir gera mintis.“ Vaikino manymu, studentai gyvenimą nuomojamame būste renkasi todėl, kad nori privatumo, didesnės asmeninės erdvės, patogaus susisiekimo su bet kuria Vilniaus vieta. Žinoma, didžiausias ir daug studentų atgrasantis nuomojamo būsto minusas – didelės išlaidos. Nors ir įbaugintas didėjančių šildymo kainų, Rytis teigia, kad kitąmet nežada kraustytis į bendrabutį: „Pripratau prie privačios erdvės, galiu kada noriu atsiriboti nuo draugų ar akademinės aplinkos.“

Žurnalistikos specialybės pirmo kurso studentė Agnė Mankevičiūtė nė nesvarstė galimybės gyventi bendrabutyje: „Mano apsisprendimui didelę įtaką padarė stereotipai: neva bendrabučiuose nėra tvarkos, nešvaru.“ Tačiau pusmetį pagyvenusi nuomojamame būste pirmakursė nusprendė persikraustyti į bendrabutį. Nuomos ir komunalinių mokesčių sumos pasirodė per didelės. „Paskaičiavusi, kad vien per metus aš iš tėvų piniginės „išsunkčiau“ didžiulę pinigų sumą, nusprendžiau kraustytis į bendrabutį. Apsispręsti padėjo ir draugai, kadangi dauguma mano pažįstamų gyvena bendrabučiuose ir nė vienas iš jų nesigaili.“

O štai VU Filosofijos fakulteto psichologijos specialybės antro kurso studentė Aušra Stumbrytė po metų, praleistų bendrabutyje, nusprendė išsikraustyti į nuomojamą būstą. „Kol mokiausi 12 klasėje, nuolat kartojau, kad bendrabutyje tai jau tikrai negyvensiu, nes ten per mažai erdvės, privatumo, laisvės. Tačiau prieš pat prasidedant studijoms apsilankiusi svečiuose pas sesę, kuri gyvena bendrabutyje, pamačiau, kad ten ne taip jau ir blogai – kad galima susikurti jaukią gyvenamąją erdvę, todėl ėmiau ir parašiau prašymą.“ Tačiau per metus, praleistus bendrabutyje, kaip teigia pašnekovė, paragavusi studentiško gyvenimo, dalijimosi bendra erdve, išsiilgusi namų jaukumo ir pavargusi nuo nepatogaus susisiekimo su universitetu, pradėjo ieškoti alternatyvos – pigaus nuomojamo būsto. Jau pusmetį gyvenanti nuomojamame bute Aušra nemano padariusi klaidingą sprendimą, tik, žinoma, erzina padidėjusios išlaidos.

Išbandę gyvenimą ir nuomojamame bute, ir bendrabutyje studentai mano, kad jų pasirinkimą labiausiai lemia piniginės išlaidos ir prioritetai. Kas ieško privatumo, tas renkasi butą, kas nori susirasti draugų, praplėsti akiratį ir pagyventi studentiškai, apsigyvena bendrabutyje. Buto pliusai, kaip teigia A. Stumbrytė, tai „namų“ jausmas, asmeninė erdvė, patogumai, kuriais nereikia su niekuo dalytis. „Mano nuomojamas butas yra daug arčiau miesto centro, susitaupo daug laiko, man tai labai svarbu.“ Žurnalistikos specialybės pirmakursė Agnė pateikia svarių argumentų norintiesiems gyventi bendrabutyje: „Čia nėra vietos liūdesiui, nebrangu gyventi, galima susipažinti su kitų kursų studentais, studijuojančiais tavo specialybę, gauti užrašų, tai praverčia studijuojant.“ Abi pašnekovės sutiko, kad didžiausias minusas gyvenant nuomojamame bute yra dideli nuomos ir komunaliniai mokesčiai.

Taupantiems studentams bendrabutis yra tinkamiausia vieta gyventi. Nors ir ne visų norus tenkinanti, tačiau draugiška, studentiška, jaunatviška ir energinga aplinka atsveria minusus ir nuo ryto iki vakaro verste privers nepamiršti esant studentu. O norėdami įdėmiai pasimokyti prieš svarbesnį atsiskaitymą, turėsite arba su knygomis persikelti į parką ar ant suoliuko prekybos centre, kur aplinka šiek tiek tylesnė ir pastovesnė. Bet jei mokslai neramioje aplinkoje yra iššūkis, tuomet ryžto gyventi bendrabutyje net nereikia – pakanka gero nusiteikimo ir noro.