Mokslo ir technologijų pasaulis

Fizikai, ilgus metus besivaikantys dalelės, kuri galbūt suteikė materijai masę, pradėjo abejoti jos egzistavimu.

Per konferenciją Indijoje CERN tyrimų centro, kuriame įrengtas Didysis hadronų greitintuvas, mokslininkai teigė, kad „nepagaunamoji Higgso dalelė, jeigu ir egzistuoja, beveik nebeturi vietų slėptis“. Kita vertus, pasak centro direktoriaus Sergio Bertolucci, patvirtintas dalelės trūkumas „parodys kelią link naujos fizikos“.

Pagal teoriją, vadinamą standartiniu fizikos modeliu, Higgso bozonas, pavadintas britų fiziko Peterio Higgso vardu, suteikė materijai energiją ir masę iškart po Didžiojo sprogimo prieš 13,7 milijardų metų.

Kiek mažesniame Tevatrono greitintuve netoli Čikagos mokslininkai bozono ieško jau beveik 30 metų. Praėjusį mėnesį jie teigė besitikintys patvirtinti arba paneigti Higgso egzistavimą iki rugsėjo pabaigos, kai greitintuvas bus uždarytas. Tačiau kol kas jokių aiškių rezultatų neaptikta.

Tą patį bando padaryti ir Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) dirbantys mokslininkai. Po žeme įrengtame LHC greitintuve, kuris darbą pradėjo praėjusių metų kovą, kaktomuša sudaužiamos daleles, skriejančias beveik šviesos greičiu. Šių susidūrimų rezultatus, koduotus milžiniškuose duomenų kiekiuose, analizuoja šimtai fizikų ne tik CERN centre, bet ir su juo sujungtose laboratorijose visame pasaulyje. Deja, bet Higgso bozono pėdsakai vis dar neaptikti.

Šios dalelės egzistavimo hipotezė leidžia paprastai ir aiškiai paaiškinti, kaip materija gavo masę. Jeigu paaiškės, kad bozonas neegzistuoja, dar nežinoma, kaip tuomet būtų aiškinama fizikinė masės prigimtis.

„Mes suprantame, kad kažko [dabartiniame fizikos modelyje] trūksta, tiesiog dar nežinome, kas tai galėtų būti, – sako CERN fizikė Pauline Gagnon. – Egzistuoja daug alternatyvių modelių; mums tik reikia postūmio į teisingą pusę“.