Mokslo ir technologijų pasaulis

„Starlink“ yra „SpaceX“ interneto tinklas, kurį šiuo metu sudaro keli tūkstančiai palydovų.

Jų skaičius auga, tačiau kai kurie iš jų krenta iš dangaus ir sudega Žemės atmosferoje. Šiuo metu pranešama, kad taip nutinka 1-2 palydovais per dieną. Ekspertas perspėja, kad netrukus kris daugiau „Starlink“ palydovų.

„SpaceX“ jau keletą metų kuria „Starlink“ žvaigždyną. Kas kelias dienas bendrovė paleidžia naujas jų partijas, kurios vėliau pasiekia Žemės orbitą. Šiuo metu jų yra daugiau nei 8500, ir tikimasi, kad galiausiai skaičius išaugs kelis kartus. Kai kurie iš jų krenta iš dangaus, ir vienas ekspertas nusivylęs. Padėtis laikui bėgant blogės, o kosminės šiukšlės gali kelti didelę grėsmę.

Jonathanas McDowellas, knygos „Jonathan's Space Report“ autorius ir buvęs Harvardo astrofizikas, laisvalaikiu stebi Žemės orbitoje esančius objektus, kurių yra daugybė. Jis teigia, kad šiuo metu kasdien iš dangaus krenta vienas ar du „Starlink“ palydovai, kurie sudega Žemės atmosferoje.

Neseniai vakarų Šiaurės Amerikos gyventojai galėjo stebėti, kaip Žemės atmosferoje dega meteorai. Iš tikrųjų įspūdingą šviesų šou sukėlė „SpaceX“ palydovai, kurie „nukrito iš dangaus“.

Tai nėra pavienis incidentas, ir ateityje tikimasi daugiau panašių situacijų. Tai neapsiriboja vien palydovais, kuriuos Elonas Muskas paleidžia į Žemės orbitą.

Jonathanas McDowellas prognozuoja, kad reiškinio mastas tik didės. Astrofizikas teigia, kad tokių įvykių dažnis netrukus pasieks apie 5 per dieną. Taip yra dėl didėjančio palydovų skaičiaus.

Tikimasi, kad galiausiai „Starlink“ žvaigždyną sudarys kelis kartus daugiau palydovų nei šiuo metu.

„Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas taip pat kuria savo palydovinį internetą, žinomą kaip „Project Kuiper“. Netrukus tai padidins žemojoje Žemės orbitoje skriejančių Amerikos palydovų skaičių iki daugiau nei 30 000.

Ir tai dar ne viskas, nes kinai taip pat kuria savo palydovinį internetą. McDowellas tikisi, kad kinai netrukus į Žemės orbitą paleis apie 20 000 palydovų. Taigi, nėra jokios galimybės, kad kai kurie iš jų nenukris.

Astrofizikas atkreipia dėmesį į dar vieną veiksnį: padidėjusį Saulės aktyvumą, kuris kenkia palydovų išlikimui. Todėl procesas gali paspartėti ir sukels dažnesnius aplink Žemę skriejančių erdvėlaivių kritimus.

Be to, didesnis palydovų skaičius gali sukelti Keslerio sindromą. Šis reiškinys reiškia pakankamai didelį objektų tankį žemojoje Žemės orbitoje, todėl susidūrimai vyktų dažniau. Dauguma šių orlaivių turėtų sudegti atmosferoje ir nekelti jokios grėsmės žmonėms. Tačiau kai kurios nuolaužos gali nukristi ant miestų teritorijų.

JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje prognozuojama, kad iki 2035 m. krintančios palydovų nuolaužos gali sužeisti po vieną žmogų maždaug kas dvejus metus.