Mokslo ir technologijų pasaulis

Laikas apsispręsti senka.

Oficialiai Kanada vis dar svarsto, ar pirkti daugiau F-35, tačiau argumentus už mišrų naikintuvų parką pateisinti vis sunkiau.

Pareigūnai patvirtino, kad Kanada vis dar peržiūri savo būsimą naikintuvų parką. Tačiau tvirtai įsipareigojus įsigyti 16 F-35A, vis sunkiau įtikinti Otavą pereiti prie kito gamintojo, kad būtų visiškai pakeisti senstantys CF-18 „Hornet“. Šiuo metu Kanada turi apie 75 vnt. CF-18A/B+ naikintuvų ir taip pat įsigijo 18 buvusių Australijos karališkųjų oro pajėgų (RAAF) F/A-18A/B naikintuvų bei dar septynis atsarginius, kad sustiprintų savo parką.

Kalbėdama Bendruomenių rūmų sąskaitų komitete, Kanados gynybos viceministrė Stefani Beck sakė, kad šalies F-35 programa „visu greičiu juda į priekį“. 

„Mūsų nurodymas yra tęsti sutartį..., kol išgirsime kitaip“, – įstatymų leidėjams sakė S. Beck. Ji pridūrė, kad Kanados gynybos ministerija „sutelkia dėmesį į tai, kad turėtume infrastruktūrą, pilotus ir mokymus, skirtus šiems F-35 lėktuvams“.

Tai logiška, atsižvelgiant į tai, kad Kanada jau įsipareigojo nupirkti 16 vnt. F-35 lėktuvų. Iš jų už keturis jau visiškai sumokėta, o dar aštuoniems dalys taip pat nupirktos. Tikimasi, kad pirmieji Kanados F-35 lėktuvai bus pristatyti mokymams Luko oro pajėgų bazėje, Arizonoje, kitais metais. Tačiau svarbu tai, kad, kaip minėjo S. Beck, vyriausybė vis dar svarsto, kas bus po tų 16 naikintuvų.

2023 m. Kanados liberalų vyriausybė paskelbė apie planus įsigyti 88 F-35 naikintuvus – šis sprendimas, regis, užbaigė ir taip labai užsitęsusį procesą. 

Planuota, kad pirmieji F-35 naikintuvai į Kanadą atvyks 2028 m., o visiškas operacinis pajėgumas bus pasiektas 2032–2034 m.

Tačiau dėl didėjančios prekybos įtampos su Jungtinėmis Valstijomis liberalų ministras pirmininkas Markas Carney netrukus po to, kai šių metų pavasarį pradėjo eiti pareigas, pradėjo peržiūrėti įsigijimo programą, o sprendimo dėl to priėmimo terminas – šių metų vasaros pabaiga.

President Trump and I know that there are areas where our nations can compete — and areas where we will be stronger together.

We’re focused on building these new opportunities. pic.twitter.com/UmlXtOCLuS

— Mark Carney (@MarkJCarney) October 7, 2025

Šiuo metu Kanados ir JAV santykiai yra žemo lygio.

M. Carney vizito Vašingtone metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Kanada prekyboje susiduria su „natūraliu konfliktu“. Savo ruožtu M. Carney patiria didelį spaudimą vidaus rinkoje, kad pasiektų susitarimą dėl mažesnių tarifų.

Visa tai yra rugpjūčio įvykių pasekmė, kai D. Trumpas padidino daugelio Kanados prekių tarifus iki 35 procentų, o Kanada vėliau atsakė savo tarifais JAV eksportui.

Tuo tarpu susirinkęs Kanados trijų partijų viešųjų sąskaitų komitetas nagrinėja naujausią generalinio auditoriaus ataskaitą apie didėjančias F-35 programos išlaidas.

2019 m. planuojamų 88 F-35 įsigijimo kaina buvo įvertinta 19 mlrd. JAV dolerių. Dabar ji išaugo iki 27,7 mlrd. JAV dolerių, neįskaitant ginklų ir infrastruktūros.

Kai kurios papildomos išlaidos atsirado dėl besikeičiančių JAV vyriausybės F-35 jungtinės programos biuro (JPO) reikalavimų. Pavyzdžiui, JPO paragino užtikrinti aukštesnį Kanadoje statomos infrastruktūros, įskaitant angarus, saugumo lygį. Infrastruktūros veiksnys yra labai svarbus F-35 ir jo unikalių reikalavimų, kurie smarkiai skiriasi nuo „Hornet“.

Kiti Kanadai jau pasiūlyti lėktuvai yra „Saab“ „Gripen E“, kurie kartu su F-35 buvo paskutiniai konkurso dalyviai. Švedijos bendrovė pasiūlė gaminti šį naikintuvą Kanadoje, siekdama užsitikrinti paramą savo pasiūlymui.

Du kiti Europos kandidatai – „Eurofighter Typhoon“ ir „Dassault Rafale“ – pasitraukė iš konkurso dar jam neprasidėjus, skųsdamiesi, kad procese nesąžiningai palankiai vertinamos JAV įmonės.

Kurį laiką taip pat buvo planuojama įsigyti mažesnį skaičių F/A-18E/F „Super Hornet“ naikintuvų kaip „laikinus“ naikintuvus vietoj F-35. Tačiau ankstesnis prekybos ginčas tarp Kanados vyriausybės ir „Boeing“ lėmė, kad 2021 m. F/A-18E/F buvo pašalinti iš konkurso.

Billas Blairas, kuris kovo mėnesį, kai buvo pradėta F-35 pirkimo peržiūra, buvo gynybos ministras, užsiminė apie mišraus laivyno privalumus, sakydamas, kad tai suteiktų Karališkosioms oro pajėgoms (RCAF) daugiau galimybių susidoroti su įvairių tipų grėsmėmis.

„Kas nutiks, jei turėsite išlikti tokioje erdvėje mėnesius ir metus? Ar jūsų naudojamas įrankis yra tinkamas šiam darbui atlikti?“ – sakė B. Blairas. „Mums reikia turėti platų pajėgumų spektrą, kad galėtume susidoroti su visomis įmanomomis situacijomis.“

Tuo tarpu JAV ambasadorius Kanadoje Pete'as Hoekstra atmetė mišraus RCAF naikintuvų laivyno idėją, sakydamas, kad tai apsunkins sąveiką su Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadovybe (NORAD), jei Otava įsigytų europietišką naikintuvą.

Savo ruožtu vyresnieji Kanados karališkųjų oro pajėgų (RCAF) karininkai buvo atsargesni, suprasdami, kad naikintuvų parko ateitis priklauso nuo būsimo vyriausybės sprendimo.

Paklaustas apie mišraus naikintuvų parko valdymo iššūkius, RCAF vadovė generolė leitenantė Jamie Speiser-Blanchet pažymėjo, kad pajėgos vis tiek turės tai padaryti, nes CF-18 bus naudojamas iki 2030-ųjų pradžios, kol bus pristatytas F-35.

Tačiau ji teigė, kad mišrus naikintuvų parkas ilgalaikėje perspektyvoje atneš papildomų išlaidų ir sudėtingumo. „Tai dubliuotų tam tikrą infrastruktūros ir mokymų kiekį“, – aiškino ji.

Turbūt dar svarbiau, kad J. Speiser-Blanchet atkreipė dėmesį į augančią grėsmę, kurią kelia Rusija ir Kinija, dvi pagrindinės Kanados priešininkės, kurios abi dabar valdo penktos kartos naikintuvų parkus (nors Rusijos yra žymiai mažesnis).

„Tiek Kinija, tiek Rusija turi penktos kartos naikintuvus ir penktos kartos raketas, kurios gali skristi daug didesniu greičiu ir turi daug daugiau galios, o tai šiuo metu kelia pavojų Vakarų sąjungininkams“, – sakė RCAF vadovė. 

Anksčiau šią savaitę duodamas interviu Kanados gynybos pirkimų valstybės sekretorius Stephenas Fuhras, regis, pareiškė, kad šalis nebando atsisakyti F-35.

„Nemanau, kad einame ta kryptimi“, – interviu CBC sakė S. Fuhras. „Tačiau sprendimas bus priimtas, ir mes jį priimsime, kai būsime pasiruošę.“

Vėliau S. Fuhro atstovas spaudai patikslino, kad jis kalbėjo apie 16 sutartyje numatytų naikintuvų, o ne viso parko ateitį.

„Kanada pagal sutartį įsipareigojusi įsigyti 16 lėktuvų, kurie yra įvairiuose gamintojo gamybos etapuose. Šiuo metu svarstomas sprendimas dėl visos programos“, – sakė atstovas spaudai.

Tai dar kartą patvirtino, kad 88 lėktuvų F-35 pirkimo ateitis nėra užtikrinta. Problema visiems, palaikantiems mišraus naikintuvų parko idėją, yra ta, kad kuo ilgiau bus atidėliojamas sprendimas, tuo bus sunkiau.

Tačiau Kanados karališkosioms oro pajėgoms vis labiau susipynus su F-35, argumentai už alternatyvių naikintuvų įsigijimą, siekiant ekonomiškai efektyviai padidinti parko dydį, tampa vis sunkiau pateisinami.