Po Lietuvos sprendimo – Lenkija ūžia. „Visi turi būti pasiruošę X dienai“
|
Asociatyvi nuotr.
©U.S. Army/Sgt. Shiloh Capers (Public Domain) | https://www.flickr.com/photos/39955793@N07/33161671283/ Mus įpareigoja geopolitinė situacija. Po Lietuvos sprendimo – Lenkija ūžia. Kitais metais Lietuva gynybai skirs 5,38 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), tai yra beveik 4,8 mlrd. eurų – trečiadienį pranešė šalies ministrė pirmininkė Inga Ruginienė, rašo Lenkijos žiniasklaida. „Tai rekordinė suma. (...) Mus įpareigoja geopolitinė situacija. Į ją žiūrime labai rimtai ir dedame visas pastangas, kad gyventojai jaustųsi saugūs“, – sakė premjerė žurnalistams. Ruginienė pridūrė, kad lėšos bus paskirstytos pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius, tačiau taip pat numatytas finansavimas ir kitiems projektams, kurie nėra tiesiogiai susiję su karinio potencialo stiprinimu, pavyzdžiui, keliams, vedantiems į poligonus. „Natūralu, kad įsigijus tanką reikia pagalvoti, kur jį laikyti ir kaip juo judėti karo metu“, – pažymėjo Ruginienė. „Negalime traktuoti gynybos vien kaip ginklų pirkimo. Yra daug kitų klausimų, kurie yra svarbūs arba tampa aktualūs karo metu. Tai liečia ir mūsų struktūras – pasienio tarnybą, policiją (...). Visi turi būti pasirengę X dienai. Taip pat ir civiliai“, – pridūrė vyriausybės vadovė. Valstybės gynybos taryba, vadovaujama prezidento Gitano Nausėdos, šių metų sausį sutarė, kad šalies gynybos išlaidos 2026–2030 m. sieks 5–6 proc. BVP. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant ir į poreikį formuoti pirmąją Lietuvos mechanizuotąją diviziją. | ||||||
| ||||||
