Mokslo ir technologijų pasaulis

Ar manai, kad išjungus šildymą naktį sumažės sąskaitos?

Ar manai, kad išjungus šildymą naktį sumažės sąskaitos? Ekspertai įspėja: tai dažna klaida. Sužinok, kaip iš tiesų šildyti namus pigiau ir protingiau.

Atrodo, kad tai gudrus būdas sumažinti sąskaitas. Tačiau praktikoje rezultatas gali būti visiškai priešingas.

Taupymo iliuzija: kodėl namai tampa „šilumos vampyrais“ po nakties

Daugelis lietuvių, norėdami sumažinti šildymo išlaidas, naktį užsuka radiatorius. Iš pirmo žvilgsnio logiška – juk miegodami nereikia tiek šilumos. Deja, fizika sako ką kita: kelioms valandoms išjungtas šildymas dažnai lemia didesnes energijos sąnaudas, atvėsusias sienas ir prastesnį komfortą.

Ekspertai aiškina, kodėl geriau palaikyti pastovią, bet šiek tiek žemesnę temperatūrą, užuot visiškai nutraukus šilumos tiekimą.

Kodėl radiatorių užsukimas – prasta idėja?

Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo protinga, praktikoje efektas dažnai būna priešingas nei tikėtasi. Kai naktį išjungi šildymą, vanduo šildymo sistemoje ir pastato konstrukcijos atvėsta.

Ryte, norint vėl sušildyti patalpas, katilas arba šilumos siurblys turi dirbti visu pajėgumu, sunaudodamas daugiau energijos nei veikiant pastoviu režimu.

Rezultatas? Šiluminis komfortas prastesnis, o sąskaitos – didesnės. Be to, tokie temperatūros svyravimai skatina drėgmės kaupimąsi ir pelėsio atsiradimą kampuose.

Vietoj išjungimo – sumažink temperatūrą

Energijos efektyvumo specialistai pabrėžia: geriausias sprendimas nėra visiškai išjungti radiatorius, o šiek tiek sumažinti temperatūrą.

Štai optimalios reikšmės:

• miegamajame: 16–18 °C,
• svetainėje ir virtuvėje: 19–20 °C,
• vonios kambaryje: apie 22 °C.

Toks temperatūrų diapazonas užtikrina sveiką miegą, neleidžia pastatui atvėsti ir leidžia šildymo sistemai veikti tolygiai, be staigių energijos nuostolių.

Kada galima visiškai užsukti radiatorius?

Radiatorių užsukimas turi prasmę tik keliais atvejais:

• kai išvyksti iš namų kelioms dienoms,
• trumpam, intensyviai vėdinant patalpas,
• patalpose, kurios nenaudojamos (pvz., sandėliukas ar skalbykla).

Visais kitais atvejais kur kas naudingiau palaikyti žemą, bet stabilią temperatūrą, nei reguliariai atšaldyti ir vėl pašildyti būstą.

Kaip iš tikrųjų taupyti šildymą?

Užuot užsukęs radiatorius, sutelk dėmesį į išmanius šilumos taupymo įpročius. Ekspertai pataria:

• neuždengti radiatorių baldais, užuolaidomis ar skalbinių džiovykla,
• sandariai užsandarinti langus ir duris, kad būtų išvengta šilumos nuostolių,
• įsirengti termostatus arba programuojamus reguliatorius – jie patys palaikys reikiamą temperatūrą,
• vėdinti trumpai ir intensyviai, o ne laikyti pravirus langus kelias valandas,
• reguliariai atlikti katilo ir šildymo sistemos priežiūrą – užsiteršusi sistema veikia mažiau efektyviai.

Tokie veiksmai gali sumažinti šildymo sąskaitas net 10–20 % per metus, neaukojant komforto.

Kodėl pastovi temperatūra atsiperka?

Namas nesušyla iš karto. Sienos, grindys ir oras kaupia šilumą, kuri vėliau palaipsniui išsiskiria. Kai šildymas veikia stabiliai, visa sistema tampa efektyvesnė, o pastatas sunaudoja mažiau energijos pastoviai temperatūrai palaikyti.

Nuolatinis atšaldymas ir pakartotinis šildymas sukelia didelius šilumos nuostolius ir apkrauna šildymo sistemą. Be to, vėsesnėse patalpose dažniau kaupiasi drėgmė ir atsiranda pelėsis – tai gali lemti brangius remontus ir sveikatos problemas.

Taupyk protingai

Radiatorių užsukimas naktį nepadės sumažinti sąskaitų – priešingai, tai gali net padidinti šildymo išlaidas.

Tikroji taupymo paslaptis – pusiausvyra: palaikyk vidutinę temperatūrą, pasirūpink namo sandarumu ir leisk šildymo sistemai veikti tolygiai. Tavo piniginė (ir sveikata) tik padėkos.