Mokslo ir technologijų pasaulis

Niekrasovo teigimu, tolesnės Europos sankcijos – tai tik viešųjų ryšių veiksmai, kurie jau nebegali pakenkti Rusijai.

Tokio masto karas gali tęstis beveik be pabaigos. Rusijos ekonomikos dinamikai tai neturi didelės reikšmės, – mano ekonomistas Dmitrijus Niekrasovas iš analitinio centro „Center for Analysis and Strategies in Europe“ (CASE). Jo teigimu, tolesnės Europos sankcijos – tai tik viešųjų ryšių veiksmai, kurie jau nebegali pakenkti Rusijai. O Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms poveikio vertinimus jis laiko gerokai perdėtais.

Niekrasovas prieš daugiau nei dešimtmetį dirbo Kremliaus administracijoje, vėliau prisijungė prie antipuťiniškos opozicijos, o 2016 m. išvyko iš Rusijos. Interviu su juo apie dabartinę Rusijos ekonominę situaciją pirmadienį paskelbė „Radio Svoboda“.

„Neišvengiamas žlugimas? Tai girdžiu jau daugelį metų“

Lietuvos ir Vakarų žiniasklaidoje vis dažniau kalbama apie augančias Rusijos ekonomikos problemas. Skelbiamos nuomonės, kad dėl karo Ukrainoje išlaidų ir Vakarų sankcijų Rusija esą patirs „neišvengiamą žlugimą“. Dmitrijus Niekrasovas su tokia nuomone nesutinka.

„Prognozes apie „neišvengiamą žlugimą“ girdžiu dar nuo 2015–2016 metų. Tuomet taip pat daugelis buvo įsitikinę, kad ekonomika tuojau grius – lygiai kaip ir dabar. Tačiau tam nėra jokių pagrindų“, – teigia ekonomistas.

Jis aiškina, kad šiuo metu Rusijoje tiesiog baigėsi dvejus metus trukęs mini bumą sukėlęs karinių išlaidų augimas, o ekonomika grįžta į stagnacijos būseną, kurioje ji iš esmės yra nuo 2014 metų.

„Tai ne naujų reiškinių padarinys, o ilgalaikio ekonominio bendradarbiavimo su Vakarais apribojimo po Krymo aneksijos pasekmė“, – sako Niekrasovas.

Jo vertinimu, vidutinio lygio stagnacija, optimistiniu scenarijumi, Rusijoje tęsis dar maždaug dešimt metų. Gilesnė krizė, jo nuomone, gali ištikti tik tuo atveju, jei Putino režimas atsisakytų „atsargaus ir racionalaus“ ekonomikos valdymo – arba žlugtų.

„Be to, daug kas iš esmės nesikeis. Tokio masto karas gali tęstis beveik be pabaigos – ar jis baigsis po metų, ar po penkerių, bendrai ekonomikos dinamikai tai mažai reikšminga. Biudžetas stabilus, ekonomika veikia esant visiškam užimtumui, o produktyvumas auga labai lėtai. Tad nėra požymių nei spartesniam augimui, nei griūčiai“, – aiškina ekspertas.

Naujos sankcijos? „ES jau nebeturi kortų rankovėje – tai tik viešieji ryšiai“

Pasak Niekrasovo, nauji Europos Sąjungos sankcijų paketai Rusijos ekonomikai jau nebegali smarkiai pakenkti. Jis pažymi, kad tikrosios, skaudžiausios sankcijos buvo įvestos per pirmuosius mėnesius po invazijos į Ukrainą 2022 m.

„Visos vėlesnės sankcijos – simboliniai veiksmai, turintys poveikį, kuris siekia tūkstantąsias BVP dalis. Nuo 2022 m. pabaigos nieko iš tiesų reikšmingo nebuvo įvesta. Ir sunku ką nors naujo pritaikyti – „kortos jau sužaistos“. Visa, kas buvo realiai įmanoma, padaryta karo pradžioje. O ekonomika moka prisitaikyti – atsiranda naujų prekybos schemų, kitų tiekėjų, pramonė persiorientuoja“, – aiškina ekonomistas.

Jis mano, kad pastarieji ES sankcijų paketai prieš Putiną yra tik įvaizdžio formavimo priemonės.

„Kai faktiškai nebeįmanoma nieko pasiekti, reikia parodyti rinkėjams, kad Vakarai reaguoja, kad jie nesėdi rankų sudėję Putino agresijos akivaizdoje. Todėl skelbiamos naujos sankcijos, kurios praktiškai nieko nekeičia – nei reikšmingai kenkia Rusijai, nei jos iš tiesų varžo. Tokia daugelio Vakarų politikų logika“, – teigia Niekrasovas.

Ekspertas pripažįsta, kad visų šių priemonių bendras poveikis vis dėlto bus technologinis atsilikimas ir produktyvumo mažėjimas.

„Nuo 2013 m. darbo našumas Rusijoje kasmet auga vos daugiau nei 1 proc., ir taip jau daugiau nei dešimtmetį. Palyginimui: 2000–2010 m. jis augdavo po 6–7 proc. per metus“, – primena jis.

Pasak Niekrasovo, konfrontacijos su Vakarais politika, kurią pasirinko Putinas, nežada rusams šviesios ekonominės ateities.

„Beveik neabejotina, kad po dešimtmečio žmonės bus 10–20 proc. skurdesni, nei būtų buvę, jei šio karo nebūtų“, – pažymi ekonomistas.

Kuro krizė kartojasi kasmet – tai ne bombardavimų padarinys

Nuo šios vasaros Ukraina intensyviai bombarduoja Rusijos naftos pramonės objektus. Vakarų žiniasklaida, įskaitant „Reuters“ ir žurnalą „The Economist“, skaičiuoja, kad tai sumažino Rusijos naftos perdirbimo pajėgumus maždaug 17–20 proc. Niekrasovas teigia, kad šie vertinimai klaidingi ir gerokai perdėti.

„Pagal galutinius naftos gamybos rodiklius, kuriuos mačiau, sumažėjimas neviršija 10 proc.“, – pažymi jis. „Žinoma, atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas padarė žalos – tai neabejotina“, – priduria ekonomistas.

Tačiau jis nemano, kad būtent šie smūgiai yra pagrindinė kuro krizės Rusijoje priežastis.

„Panašių krizių jau turėjome 2019 ir 2021 m. Kitaip tariant, kiekvienais metais iki karo – išskyrus pandemijos laikotarpį – vasarą trūkdavo benzino. Tai pasikartojantis reiškinys, kuris dabar tiesiog paaštrėjo dėl atakų. Po mėnesio situacija stabilizuosis ir problema išnyks. O kitą vasarą vėl bus deficitas“, – sako Niekrasovas.

Ekspertas mano, kad šį kartą Kremliaus paaiškinimai dėl krizės priežasčių iš tiesų atitinka realybę – tai tiesiog padidėjusio benzino poreikio per atostogų sezoną pasekmė.

„Vis daugiau rusų į atostogas važiuoja automobiliais – ir todėl, kad oro uostai dažnai tampa dronų atakų taikiniais. Prie to prisideda, mano nuomone, neracionali kuro rinkos reguliavimo sistema“, – aiškina ekonomistas.

Galiausiai jis pažymėjo, kad net jei JAV priverstų Indiją nustoti pirkti rusišką naftą – kas, jo manymu, mažai tikėtina – Kinija tiesiog nupirktų daugiau žaliavos iš Kremliaus ir toliau finansuotų jo karo biudžetą.