Mokslo ir technologijų pasaulis

Kaip šildytis efektyviau.

Kaip padaryti, kad malkos degtų ilgiau

Jei kūrenate malkomis, tikriausiai pastebėjote, kad pilna pakura kartais sudega vos per valandą. Dėl to tenka dažnai papildyti krosnį, šildymas tampa neefektyvus, o malkų sunaudojama daugiau nei reikėtų.

Kad šildymas būtų ekonomiškesnis ir truktų ilgiau, verta žinoti kelias esmines taisykles. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys degimo trukmę – malkų rūšis, jų drėgnumas, sudėjimo būdas ir oro traukos reguliavimas.

Toliau pateikiame tris svarbiausias taisykles, kurios padės, kad jūsų krosnis degtų ne valandą, o net iki dešimties valandų, jei tinkamai sureguliuota.

Kuro pasirinkimas: kurios malkos dega ilgiausiai

Kiek šilumos išgausite ir kiek laiko ji laikysis, priklauso nuo to, kokias malkas pasirinksite.

Geriausiai dega kietmedis – ąžuolas, uosis, skroblas, akacija. Tokios malkos ne tik išskiria daugiau šilumos, bet ir dega ilgiau. Tuo metu pušis ar tuopa dėl didelio sakų kiekio sudega 1,5–2 kartus greičiau ir duoda mažiau energijos.

Didelę reikšmę turi ir malkų drėgnumas. Optimalus – apie 20–22 %. Per sausos malkos dega akimirksniu, palikdamos mažai žarijų, o per drėgnos – švaisto šilumą, rūksta ir teršia kaminą.

Malkas verta paruošti dar pavasarį ir laikyti po stogu, gerai vėdinamoje vietoje. Prieš kūrenant jas pravartu įnešti į vidų – šiltos malkos greičiau įsidega ir dega tolygiau.

Kaip teisingai sudėti malkas

Uždegimas iš viršaus – patikimas būdas prailginti degimą

Įprastas „piramidės“ principas, kai visos malkos užsidega vienu metu, lemia greitą jų sudegimą ir neefektyvų šilumos išnaudojimą.

Norint, kad degimas truktų ilgiau ir būtų tolygesnis, patyrę šeimininkai taiko vadinamąjį uždegimo iš viršaus metodą.

• Į apatinį sluoksnį dėkite didžiausias malkas, palikdami nedidelius tarpus oro cirkuliacijai.
• Ant jų sudėkite vidutinio dydžio malkas, o viršuje – smulkias skiedras ir popierių.
• Uždekite viršų – ugnis pamažu leisis žemyn, nuo mažų prie didesnių malkų.

Toks kūrenimo būdas leidžia malkoms degti tolygiau, ilgiau išlaikyti kaitrą ir užtikrina švaresnį degimą su mažiau dūmų.

Katilams – šachmatinė malkų sudėjimo tvarka

Kietojo kuro katilams labiausiai tinka šachmatinė malkų sudėjimo tvarka.

• Pirmasis malkų sluoksnis dedamas tankiai ant pakūros dugno, o kiekvienas kitas sluoksnis dedamas šiek tiek į šoną – apie 5–10 centimetrų.
• Uždegimas atliekamas po šiuo paslinkimu – tokiu būdu ugnis pamažu plinta nuo vieno krašto iki kito, o ne apima visą pakurą iš karto.
• Toks kūrenimo būdas leidžia malkoms degti tolygiau, ilgiau išlaikyti šilumą ir efektyviau išnaudoti energiją.
• Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į malkų dydį: jų storis neturėtų viršyti 9 centimetrų.
• Tarp malkų ir pakūros durelių būtina palikti 5–10 centimetrų tarpą, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti ir palaikytų stabilų degimą.

Kartais greito malkų degimo priežastis slypi ne pačiame kure, o šildymo įrangoje.

Krosnyse itin svarbus vaidmuo tenka traukai – nuo jos priklauso degimo intensyvumas.

Kuo daugiau deguonies patenka į pakurą, tuo greičiau dega malkos.

Užkuriant krosnį, trauką reikia visiškai atverti, kad malkos greitai įsidegtų. Kai ugnis stabilizuojasi, sklendę patartina palaipsniui uždaryti, kad degimas pereitų į lėto rusenimo fazę. Taip šiluma išsiskiria tolygiau, malkos dega ilgiau, o šildymas tampa ekonomiškesnis.

Kietojo kuro katiluose degimo trukmė priklauso nuo jų konstrukcijos ir darbo režimo.

Daugelis vartotojų be reikalo ieško „slaptų triukų“, nors iš tiesų degimo laikas tiesiogiai priklauso nuo įrenginio techninių galimybių.

Dauguma standartinių katilų suprojektuoti taip, kad viena malkų įkrova degtų maždaug 3–4 valandas, ir šio laiko reikšmingai pailginti paprastai neįmanoma.

Vis dėlto tinkamai sureguliavus darbo režimą galima pasiekti maksimalų naudingumo koeficientą (NK):

Sumažintas režimas („uždusintas“).

• Oro tiekimas ribotas, todėl malkos ne dega, o rusena. Degimas tampa lėtesnis, bet neefektyvus – išsiskiria daug dūmų, susidaro suodžiai ir derva, kurie kaupiasi ant katilo bei kamino sienelių ir blogina jų darbą.

Padidintas režimas.

• Per stipri trauka lemia greitą degimą – šiluma išsiskiria intensyviai, tačiau didelė jos dalis tiesiog išskrenda per kaminą.

Optimalus režimas („aukso vidurys“).

• Kai degimas tolygus, ugnis stabili, o šiluma panaudojama maksimaliai efektyviai, be perteklinių dūmų.

Kaip ir krosnyje, degimo intensyvumą katile lemia oro padavimas ir malkų kiekis.

Daugelis šiuolaikinių katilų turi traukomatį arba automatinius oro reguliatorius, kurie padeda palaikyti optimalų degimo režimą ir užtikrina ekonomišką kūrenimą.

Didelę įtaką turi ir kaminas.

Jei jis per ilgas (daugiau kaip 11 metrų) arba sumontuotas netinkamai, gali susidaryti per stipri trauka, dėl kurios šiluma tiesiog „išlekia į orą“.

Tokiu atveju verta įrengti traukomatį (trauko reguliatorių), kuris automatiškai subalansuoja oro padavimą ir palaiko tolygų degimą bei efektyvų rusenimą.

Kodėl „liaudiški“ patarimai nepadeda

Vienas populiariausių mitų – į pakurą dėti šlapių malkų, kad jos degtų ilgiau.

Tiesa, jos iš tiesų dega lėčiau, tačiau gerokai mažina šildymo efektyvumą, didina dūmų ir suodžių kiekį bei labiau teršia kaminą. Geresnis sprendimas – maišyti sausas ir šiek tiek drėgnas malkas.

Jei šildymo įranga tai leidžia, galima derinti skirtingas kuro rūšis – pavyzdžiui, malkas su briketais ar granulėmis. Toks derinys ypač tinka naktiniam kūrenimui, nes briketai rusena tolygiai ir ilgiau išlaiko šilumą.

Bet kokiu atveju būtina reguliariai valyti kaminą – tik švarus dūmtraukis užtikrina saugų, efektyvų ir ekonomišką šildymą.