Mokslo ir technologijų pasaulis

Arachnofobų košmaras. Rastas didžiausias pasaulyje voratinklis. Ir jis Europoje... (Foto, Video)
Publikuota: 2025-11-07

Olų gyventojai genetiškai skiriasi nuo savo giminaičių, gyvenančių lauke.

Albanijos ir Graikijos pasienyje esančioje oloje tyrėjai aptiko, kaip manoma, didžiausią pasaulyje voratinklį. Jame gyvena daugiau nei 111 000 vorų.

Žurnale „Subterranean Biology“ paskelbtame tyrime teigiama, kad pats voratinklis driekiasi 106 kvadratinių metrų plote palei siaurą, žemą praėjimo sieną netoli olos įėjimo. Tai tūkstančių atskirų voratinklių mozaika, išsidėsčiusi piltuvėlio formos raštu.

Pažymėtina, kad tai taip pat pirmasis kolonijinio elgesio įrodymas dviejose paplitusiose vorų rūšyse, teigė pagrindinis tyrimo autorius, Sapientia vengriško universiteto Transilvanijoje, Rumunijoje, biologijos docentas Ištvanas Urakas (István Urák).

Milžiniškas voratinklis aptiktas oloje, kurią išraižė sieros rūgštis, susidariusi oksiduojantis vandenilio sulfidui gruntiniame vandenyje. Tačiau tyrimo autoriai nebuvo pirmieji, kurie jį pastebėjo.

 

Šią koloniją 2022 m. atrado Čekijos speleologijos draugijos speleologai ekspedicijos į Vromonerio kanjoną metu. 2024 m. mokslininkų grupė aplankė olą ir surinko mėginius. Ištvanas Urakas juos išanalizavo prieš leisdamasis į savo ekspediciją į olą.

Analizė parodė, kad kolonijoje gyvena dvi vorų rūšys: naminis kampavoris (Tegenaria domestica) ir Prinerigone vagans. Apsilankę oloje, Urakas ir jo kolegos apskaičiavo, kad yra apie 69 000 T. domestica egzempliorių ir daugiau nei 42 000 P. vagans egzempliorių. Naujojo tyrimo metu atlikta DNR analizė taip pat patvirtino, kad šios rūšys dominuoja kolonijoje.

 

Ištvanas Urakas teigia, kad oloje esanti kolonija yra viena didžiausių kada nors užfiksuotų. Be to, anksčiau nebuvo žinoma, kad šių dviejų rūšių atstovai gali tokiu būdu sugyventi.

 

Nors T. domestica ir P. vagans yra plačiai paplitusios rūšys, gyvenančios netoli žmonių gyvenamųjų vietų, oloje rasta kolonija yra „unikalus dviejų rūšių sambūvio toje pačioje tinklo struktūroje tokiu didžiuliu skaičiumi atvejis“, pabrėžė tyrimo autorius.

Paprastai tyrėjai tikėtųsi, kad  kampavoriai medžioja P. vagans. Tačiau manoma, kad šviesos trūkumas oloje gali pakenkti vorų regėjimui, todėl jie minta mašalais.

 

Per olą teka sieros turtingas upelis, maitinamas natūralių šaltinių. Jis pripildo olą vandenilio sulfido, kuris padeda išgyventi mikrobams, mašalams ir jų plėšrūnams.

 

Tačiau dėl šios urvuose gyvenančių vorų „dietos“ jų mikrobiomas yra gerokai mažiau įvairus nei šių rūšių atstovų, gyvenančių kitomis sąlygomis.

Be to, urvų gyventojai genetiškai skiriasi nuo lauke gyvenančių giminaičių, o tai rodo, kad vorai galėjo prisitaikyti prie tokių sąlygų.

„Dažnai manome, kad žinome viską apie rūšį, kad ją visiškai suprantame, tačiau vis tiek gali įvykti netikėtų atradimų. Kai kurios rūšys pasižymi nepaprastu genetiniu plastiškumu, kuris paprastai išryškėja tik ekstremaliomis sąlygomis. Tokios sąlygos gali sukelti elgesį, kuris nepastebimas „įprastomis“ aplinkybėmis“, – sakė Istvanas Urakas.

Šiuo metu atliekamas dar vienas tyrimas, kuris padės atskleisti papildomos informacijos apie šio urvo gyventojus.