Mokslo ir technologijų pasaulis

Tiksli butelių vieta iki šiol žinoma tik keliems išrinktiems mokslininkams.

1879 metais profesorius Viljamas Džeimsas Bylas (William James Beal) pradėjo eksperimentą, skirtą sėklų ilgaamžiškumui tirti. Šis tyrimas tebevyksta iki šiol ir yra vienas ilgiausiai pasaulyje nuolat stebimų mokslinių eksperimentų.

1879-ųjų rudenį daktaras Bylas išvyko į slaptą vietą Mičigano valstybinio universiteto teritorijoje. Ten jis užkasė 20 siaurakaklių stiklinių butelių. Kiekviename jų buvo po 50 įvairių rūšių sėklų – iš viso 23 augalų rūšys – ir smėlis.

„Indai buvo palikti be kamščių, pastatyti kakleliu žemyn, kad aplink sėklas nesikauptų vanduo“, – rašė Bylas. „Buteliai buvo užkasti smėlingoje kalvelėje, išdėstyti eilėje iš rytų į vakarus.“

Tiksli butelių vieta iki šiol žinoma tik keliems išrinktiems mokslininkams. Bylas buvo nupiešęs specialų žemėlapį, kuris perduodamas kiekvienam naujam tyrėjui, perimančiam šio eksperimento priežiūrą.

Savo dienoraštyje Bylas rašė, kad pradėjo šį tyrimą siekdamas nustatyti, „kiek laiko kai kurių mūsų įprastinių augalų sėklos gali išlikti snaudžiančios dirvožemyje ir vis tiek sudygti, kai sąlygos tampa palankios“.

Patikėjimo eksperimentas

Pirmuosius 40 metų buvo atkasti aštuoni iš dvidešimties butelių, nes daigumo bandymai buvo atliekami kas penkerius metus. 1920 metais, praėjus dešimtmečiui po to, kai Bylas išėjo į pensiją, jo įpėdinis pastebėjo, kad „eksperimentas, regis, stabilizuojasi“ – tie patys augalai sėkmingai dygdavo kaskart, pasakoja daktaras Frenkas Televskis (Frank Telewski) iš W. J. Bealo botanikos sodo.

1980-aisiais, minint eksperimento šimtmetį, intervalas tarp kasinėjimų buvo pailgintas iki 20 metų. Šešioliktasis butelis buvo atkastas 2021 metais, o kitas – iš likusių keturių – bus atkastas 2040-aisiais.

Eksperimentas ir jo sėkmė

Kaip vėliau rašė pats Bylas: „Visuose bandymuose su buteliuose užkastomis sėklomis rezultatai buvo neaiškūs ir toli gražu ne visiškai patenkinami. Niekada nebuvau tikras, ar visos sveikos sėklos sudygo.“

Profesorius pasakojo, kad iškasęs butelį sudrėkindavo smėlį su sėklomis, ir netrukus nemaža jų dalis pradėdavo dygti. „Išdžiovinu dirvą ir laukiu kelias dienas – po to, kai ją vėl sudrėkinu, dar po kelių dienų sudygsta kitos sėklos“, – rašė jis.

Ištvermingiausios sėklos

Mokslininkai siekia nustatyti, kurios augalų rūšys pasižymi didžiausiu ištvermingumu. Po penkiolikos atkastų butelių aiškus lyderis yra Verbascum blattaria – plikalapė tūbė. Tai plačiai paplitęs piktžolinis augalas su ryškiais žiedais, augantis visoje JAV.

Ji pasirodė kiekviename butelyje, o 2000 metais net 23 iš 50 šios rūšies sėklų sudygo. Televskis šį rezultatą vadina „nepaprastu“.

Tolimoje antroje vietoje liko Malva rotundifolia – apskritalapė dedešva. 2000 metais iš šios rūšies sėklų sudygo tik viena.