„Rusija jau nusitaikė į Moldovą ir Baltijos šalis. Ji nori po vieną nušluoti šalis nuo žemėlapio“ (Foto)
|
©Peter Fitzgerald (CC BY-SA 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Baltic_states_regions_map.png Amerikos analitikai pažymi, kad Maskvos veiksmai aiškiai atkartoja retoriką, kuria Rusija naudojosi siekdama pateisinti invaziją į Ukrainą. Rusija intensyvina informacines operacijas, nukreiptas prieš Moldovą ir Baltijos valstybes. Kremliaus veiksmai yra ilgalaikės strategijos dalis, kuria siekiama sukurti sąlygas, galinčias pateisinti galimą būsimos agresijos scenarijų, taip pat formuoti psichologinį ir politinį pagrindą galimam konfliktui su NATO, – rašoma naujausioje Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje. Rusijos propagandos mašina vėl įgauna pagreitį, o jos taikiniais tampa ne tik Ukraina, bet ir Moldova bei Baltijos šalys. Pastarosiomis savaitėmis Kremlius kartoja retoriką, puikiai pažįstamą iš laikotarpio prieš 2022 metų invaziją. Šią dinamiką analizuoja Amerikos Karo studijų institutas. Rusai grasina Moldovai ir Baltijos valstybėms: dar vienos šalys, kurias norima ištrinti iš žemėlapioISW ataskaitoje pabrėžiama, kad aukšto rango Rusijos pareigūnai toliau plėtoja naratyvą apie neva diskriminuojamas rusakalbes bendruomenes Moldovoje ir Baltijos šalyse. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas gruodžio 3 d. apkaltino šių šalių valdžias priimant „rasistinius“ teisės aktus ir vykdant veiksmus, nukreiptus prieš rusus. Amerikos analitikai pažymi, kad Maskvos veiksmai aiškiai atkartoja retoriką, kuria Rusija naudojosi siekdama pateisinti invaziją į Ukrainą. Rusijos pareigūnai jau daugelį metų taiko tą patį komunikacijos modelį Moldovos ir NATO valstybių – Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos – atžvilgiu. ISW vertina, kad Rusija dabar yra vadinamojoje „nulinėje fazėje“ – informacinių ir psichologinių prielaidų kūrimo etape galimam būsimam konfliktui su Vakarais. Išsekimo karas: Putinas tikisi, kad pirmiausia palūš VakaraiRusijos retorikos eskalacija kaimyninių šalių atžvilgiu vyksta lygiagrečiai su tebesitęsiančiu karu prieš Ukrainą. Kaip primena ISW, šio karo dinamika išlieka esminė Rusijos strateginiam mąstymui. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio gruodžio 2 d. interviu „Fox News“ teigė, kad Vladimiro Putino „pergalės teorija“ grindžiama įsitikinimu, jog „Rusija gali išsilaikyti ilgiau nei Vakarai ir pati Ukraina išsekimo kare“. Rubio atkreipė dėmesį, kad Putinas atvirai deklaruoja pasiryžimą siekti savo tikslų „nepaisant kainos ir laiko“, o tai atspindi tikrąjį jo požiūrį į karą. Pasak ISW, Kremlius tikisi, kad Rusijos armija ir ekonomika išlaikys spaudimą ilgiau nei Vakarų remiama Ukraina.
Rusijos puolimas praranda pagreitį: ekonomikos krizė ardo Kremliaus planusTačiau ISW primena, kad Rusijos lūkesčiai gali būti vis sunkiau įgyvendinami. Ukraina susigrąžino daugiau nei pusę teritorijų, kurias Rusija užėmė nuo 2022 metų, o Rusijos ekonomika susiduria su vis didesnėmis problemomis, silpninančiomis jos gebėjimą tęsti ilgalaikį karą. Rubio taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Rusija kontroliuoja mažiau Ukrainos teritorijų nei pirmosiomis plataus masto invazijos savaitėmis. Tai daro tiesioginę įtaką Kremliaus politikai, kuris, ISW vertinimu, bando kompensuoti karines nesėkmes agresyvesne ir labiau ekspansine retorika kaimyninių šalių atžvilgiu. | ||||||
| ||||||
