Į kosminę orbitą – asmeniniai palydovai už 300 JAV dolerių (Video)
|
Taip atrodytų orbiton iškeltų asmeninių palydovų "Sprite" spiečius
©kickstarter.com Sumanus Kornelio universiteto (JAV) aerokosminės technikos doktorantas Zacharijus Mančesteris (Zachary Manchester) visiems pageidaujantiems siūlo vos už 300 JAV dolerių į kosmosą paleisti po asmeninį palydovą. Kaina tokia maža todėl, kad ir pats palydovas būtų vienas iš mažiausių pasaulyje. Tačiau ūgis, žinia, ne visada svarbiausias. Svarbu, kad veiktų nepriekaištingai. Z. Mančesteris sukonstravo rekordiškai mažą palydovą „Sprite“, kurio skersmuo – ne didesnis už poros pašto ženklų skersmenį. Iš esmės tai tėra paprasta elektroninė plokštelė su keletu miniatiūrinių saulės elementų, kontrolės sistema su atmintimi ir radijo siųstuvu. Tačiau iškeltas į orbitą, „Sprite“ kaip tikras palydovas į pasaulinį mėgėjiškų radijo stočių tinklą gali transliuoti kruopelytę informacijos – savo numerį ir savininko inicialus. Idėjos autorius į kosmosą skraidinti siūlo šimtus tokių piko-palydovų, sujungtų į vieną junginį, kurį orbiton išvestų kitas, taipogi ne pats didžiausias palydovas „KickSat“. Pastarasis bus savotiška palydovo „CubeSat“ versija. „CubeSat“ kadaise buvo sukurtas kaip priemonė supaprastinti ir pagreitinti asmeninių radijo ryšio entuziastų palydovų paleidimą, o dabar kaip savotiška nuosavų kosminių aparatų „kepimo krosnis“ naudojamas ne vienos bendrovės ir tyrimų instituto. „CubeSat“ sveria maždaug vieną kilogramą, o savo forma primena 10 cm skersmens kubą. „CubeSat“ palydovai orbiton siunčiami kaip pakeleivingas krovinys kur kas stambesnių kosminių aparatų bagažo skyriuose, tad atskiros paleidimo procedūros jiems nereikia, vadinasi, iškėlimas orbiton kainuoja gerokai mažiau. Keli šimtai „Sprite“ palydovų būtų patalpinti kiek didesniame palydove „KickSat“, kuris beorėje erdvėje ir išleistų piko-palydovų spiečių.
Z. Mančesteris numano, jog net ir itin riboto funkcionalumo asmeninius palydovus į kosmosą norės išsiųsti šimtai žmonių. Tiesa, „spraitai“ būtų iškeliami į žemą orbitinę trajektoriją, tad orbitoje išsilaikytų nuo keleto dienų iki keleto savaičių, o po to pražūtų atmosferoje. Paaiškėjo, jog net ir tokiu atveju savimylų netrūksta. Doktorantas paskelbė, jog iki šių metų gruodžio 3 d. projektui reikia surinkti mažiausiai 30 tūkst. JAV dolerių. Iki šiol atsirado 85 nuosavų mikropalydovų užsimanę asmenys, idėjos autoriui sunešę daugiau kaip 19 tūkst. JAV dolerių (užsakovai projektui aukojo skirtingo dydžio sumas). Šis tas apie kainas. Už 25 JAV dolerius rėmėjo vardas bus išgraviruotas ant palydovo „KickSat“ sienelės. Už 75 JAV dolerius aukotojas gaus dar ir neveikiančią „Sprite“ kopiją atminčiai. Už 300 JAV dolerių asmuo gali įsigyti viską, kas išvardinta iki šiol, o dar – tikrą asmeninį palydovą „Sprite“, kuris bus iškeltas orbiton ir iš kosmoso transliuos savininko inicialus. (Beje, tokios paslaugos pageidaujančiųjų kol kas – tik 25). O už 1 tūkst. JAV dolerių „spraitą“ bus galima užprogramuoti savo nuožiūra (tokių klientų kol kas – 9).
Nepagailėjusiems 5 tūkst. JAV dolerių žadama speciali ekskursija po „skrydžių kontrolės centrą“ Itakėje, iš kur bus pasiųstas signalas išbarstyti „spraitus“. Galiausiai už 10 tūkst. JAV dolerių idėjos autorius patikės „didįjį raudonąjį mygtuką“, kurį paspaudus kosminėn erdvėn bus išleistas „Sprite“ palydovų spiečius. Norinčių užsisakyti kurią nors iš pastarųjų dviejų paslaugų, suprantama, dar neatsirado… Kas toliau? Jei po asmeninį „spraitą“ užsisakys bent šimtas žmonių, Z. Mančesteris pamėgins „spraitais“ prikimštą „KickSat“ įtraukti į kurio nors bendro NASA ir Kornelio universiteto projektą. O jei asmeninių palydovų savininkų atsirastų ir visi keturi šimtai, Z. Mančesteris jiems galėtų užsakyti ir atskirą komercinį skrydį, kuris būtų vykdomas 2013-ųjų pradžioje. Jei norinčiųjų atsirastų tūkstantis ir daugiau, būtų galima mažinti „Sprite“ savikainą arba paslaugų kainas – gal net tiek, jog asmeninį palydovą orbiton galėtų paleisti kiekvienas moksleivis. Maža to, sumažėjus aparato savikainai, už tą pačią sumą ant „Sprite“ būtų galima sumontuoti miniatiūrinę vaizdo kamerą ar kokį nors kitą mikroskopinį įrenginį. „Kad kosmosą galėtų tyrinėti kiekvienas“, – svajoja Zacharijus. Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com | ||||||||
| ||||||||
