Mokslo ir technologijų pasaulis

Kinija tapo penktąja pasaulio valstybe, kurios kosminiai laivai susijungė orbitoje. Ekspertai automatinį Kinijos kosminių laivų „Tiangong 1“ ir „Shenzhou 8“ susijungimą laiko rimtu šios šalies kosminių technologijų pasiekimu.

Trečiadienį įvykęs sėkmingas nepilotuojamų kosminių laivų „Tiangong 1“ ir „Shenzhou 8“ susijungimas yra svarbus Kinijos žingsnis siekiant pasistatyti orbitoje pirmąją savo kosminę stotį ir iki kito dešimtmečio pabaigos įkurdinti joje nuolat dirbančias kinų astronautų įgulas, skelbia „Space.com“.

Po dvi dienas trukusio skrydžio Kinijos kosminis laivas „Shenzhou 8“ sėkmingai prisijungė prie kosminės laboratorijos modulio prototipo „Tiangong 1“. Tai įvyko lapkričio 3 d., 1.30 val. Kinijos laiku.

„Tiangong 1“ priartėjo prie „Shenzhou 8“, užbaigė artinimosi ir prisijungimo procesą, ir galiu patvirtinti, kad „Tiangong 1“ ir „Shenzhou 8“ susijungimas įvyko visiškai sklandžiai“, – pareiškė Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių inžinerijos projekto vadovas Chang Wanquanas.

Šis istorinis susitikimas orbitoje skirtas išbandyti technologijoms, kurias Kinija naudos būsimajai kosminei stočiai statyti. Planuojama, kad ji bus užbaigta iki 2020 metų, sakoma pranešime.

„Mes negalime viltis, kad kitos valstybės pardavinės mums išbaigtas technologijas, todėl turėjome verstis tik savo jėgomis“, – Kinijos naujienų agentūrai sakė Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių programos vyriausiasis konstruktorius Zhou Jianpingas.

Pranešama, kad iš kosmodromo Vidinėje Mongolijoje pakilęs „Shenzhou 8“ buvo iškeltas į numatytą orbitą ir pradėjo artėjimo prie orbitoje skriejančio „Tiangong 1“ modulio procesą. Pirmąją jo dalį iš skrydžio valdymo centro kontroliavo Kinijos inžinieriai. Jie nukreipė „Shenzhou 8“ reikiama trajektorija ir atliko 5 skirtingus manevrus, kad kosminis laivas tinkamai priartėtų prie „Tiangong 1“.

Tačiau po to, kai abu kosminius laivus skyrė maždaug 50 kilometrų atstumas, skrydžio valdymą perėmė „Shenzhou 8“ automatika, ir kosminis laivas lėtai, bet užtikrintai pradėjo artėti prie „Tiangong 1“ modulio. Susijungimas ir vadinamasis prirakinimas įvyko labai sklandžiai, sakoma pranešime.

Po šio įvykio Kinija tapo penktąja pasaulio valstybe po JAV, Rusijos, Japonijos ir ES (Europos kosmoso agentūros), pagaminusia ir į kosmosą iškėlusia orbitoje galinčius susijungti kosminius laivus.

Abu Kinijos kosminiai laivai kartu suksis aplink Žemę 12 dienų. Po to „Shenzhou 8“ atsijungs, atitols maždaug 140 metrų atstumu nuo „Tiangong 1“ ir po kurio laiko vėl prisijungs, kad neliktų jokių abejonių dėl prisijungimo galimybės patikimumo.

Po antrojo susijungimo bendras kosminių laivų skrydis truks tik 2 dienas, o tada „Shenzhou 8“ vėl atsiskirs ir lapkričio viduryje jo nusileidimo modulis grįs į Žemę, kad jį galėtų apžiūrėti ir ištirti Kinijos specialistai.

Kinija planuoja iki 2012 m. pabaigos atlikti dar dviejų kosminių laivų „Shenzhou 9“ ir „Shenzhou 10“ prisijungimo prie „Tiangong 1“ misijas. Bent vienoje iš jų dalyvaus ir Kinijos astronautai, sakoma pranešime.

2003 m. Kinija tapo trečiąja pasaulio valstybe po Rusijos ir JAV, iškėlusia žmogų į kosmosą. Kinų astronautai į orbitą taip pat buvo pakilę 2005 ir 2008 metais.

Priminsime, jog prieš keletą dienų skelbėme apie kitą esminį kinų astronautikos pasiekimą – kinų kosminis zondas „Chang’e 2“ sėkmingai pasiekė antrąjį Lagranžo tašką (L2).

Šiame vaizdo siužete – „Shenzhou 8“ ir „Tiangong 1“ susijungimo animacija.