Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkų iš Vokietijos ir Izraelio komanda Negyvosios jūros dugne aptiko naujų gyvų organizmų. Mokslininkų radinys paneigia vyravusią nuomonę, kad Negyvoji jūra tokia sūri, jog jokie gyvi organizmai ten veistis negali.

Tyrėjų kolektyvui vadovavo mokslų daktatas Denis Lonesku (Danny Lonescu) iš Brėmeno mieste (Vokietija) veikiančio Jūrų mikrobiologijos instituto.

Dešimties ekspertų komanda buvo įsikūrusi Negyvosios jūros pakrantėje ir kiekvieną dieną nerdavo į jūros dugną. Tyrimai buvo atliekami moderniausia įranga. Surinktų mėginių analizė buvo patikėta improvizuotai laboratorijai, kurią mokslininkai buvo įrengę ten pat, ant Negyvosios jūros kranto.

D. Lonesku vadovavo narų komandai, atlikusiai dviejų konkrečių teritorijų tyrimus. Būtent ten tyrėjai netoli kranto linijos pastebėjo vandens raibuliavimą, bylojantį apie povandeninių versmių egzistavimą. Naudodamiesi modernia povandenine įranga, narai paėmė vandens mėginių. Juose buvo aptikta mikroorganizmų, kurių anksčiau Negyvojoje jūroje rasta nebuvo.

Tyrimo rezultatai iškėlė nemažai netikėtų mokslinių klausimų.

„Teritorijoje tyrėme ne vieną versmę, – pasakoja D. Lonesku. – Mūsų visų nuostabai, aptikome gyvybę – daugybę bakterijų. Kai kur – ten, kur daugiau gėlo vandens – aptikome net ir dumblių. Svarbu pažymėti, jog atrastieji mikroorganizmai skiriasi nuo tų, kuriuos esame aptikę Negyvojoje jūroje tuomet, kai juos čia atnešdavo lietūs ar staigūs potvyniai.“

Tyrėjai ketina išsiaiškinti, kaip tokioje sūrioje aplinkoje minėti organizmai tarpsta. Tad gali būti ir taip, jog Negyvosios jūros pavadinimas nuo šiol galbūt nebeatspindi tikrovės.

Pirmosios žinios apie Negyvojoje jūroje egzistuojančias gėlo vandens versmes ir ten gyvenančias bakterijas siekia dar XX a. ketvirtąjį dešimtmetį, tačiau dėl itin sudėtingų nardymo sąlygų, labai didelės druskos koncentracijos vandenyje, tyrimai plėtojami nebuvo.

Vaizdo siužetas