Mokslo ir technologijų pasaulis

Vienas sakinys – milijonas reakcijų: kodėl visas pasaulis cituoja Sikorskį?

Nusistovėjusi Vakarų diplomatijos ramybė kėsinasi pasikeisti negrįžtamai. Tai, ką dešimtmečius laikėme tvirta transatlantine brolybe, artėja prie savo finišo tiesiosios. Miuncheno saugumo konferencijoje Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pasirinko nebešnabždėti koridoriuose, o rėžti tiesiai iš tribūnos. Jo kalba prikaustė ne tik diplomatų, bet ir viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį, o viena frazė akimirksniu tapo gilėjančio Vakarų plyšio simboliu.

Vertybių mūšis: kai JAV standartai Europai tampa nebepriimtini 

Pasaulis, kuriame siena tarp žodžio laisvės ir atsakomybės buvo nubrėžta už Atlanto, traukiasi į praeitį. Strateginių procesų vertintojai pastebi neįprastą grandininę reakciją: Europa, o ypač Lenkija, nebegali toleruoti bandymų iš šalies primesti savo taisykles.

R. Sikorskis pabrėžė, kad skaudi totalitarizmo patirtis Europą išmokė vienos pamokos – žodžio laisvė nėra dykai dalijama privilegija, ji neatsiejama nuo istorinės atsakomybės. Ministras pavadino nepriimtinu bet kokį kišimąsi į sąjungininkų teisinius bei pasaulėžiūros klausimus, taip pasiųsdamas aiškų signalą: senosios žaidimo taisyklės nebegalioja.

D. Trumpas, rinkimų šešėlis ir skandalingasis „portretas“ 

Daugiausia emocijų sukėlė atvira ir aštri R. Sikorskio kritika Donaldo Trumpo administracijos politikai. Diplomatijos užkulisių stebėtojai nuščiuvo, kai ministras užsiminė apie JAV paramą Karolio Nawrockio prezidentinei kampanijai. Anksčiau tokie dalykai buvo aptariami tik už uždarų durų, tačiau šiandien masinis susidomėjimas šia tema rodo – pasitikėjimas sąjungininkais yra pasiekęs žemiausią tašką.

Kulminacija tapo R. Sikorskio atsakas į bandymus ginti D. Trumpą nuo kaltinimų nuolaidžiavimu Kremliui. Ministras rėžė frazę, kuri akimirksniu tapo geopolitiniu žemės drebėjimu:

„Aš savo namuose neturiu Vladimiro Putino portreto.“

Kas keičiasi paprastam žmogui? Suvereniteto kaina jūsų kieme 

Buitine prasme šis diplomatinis lūžis reiškia viena – nebelieka „tylių“ aljansų. Tėvams, verslui ir paprastiems piliečiams tai žada naują netikrumo erą, kurioje stabilumas tampa prabanga. Jei anksčiau aljansai laikėsi dėka diplomatinių šypsenų, šiandien juos bandoma sulipdyti per skaudžią istorinę patirtį.

Politikos analitikai pabrėžia: tai kintantis pasaulis, kuriame jūsų namų ramybė ir valstybės saugumas tampa neatsiejami nuo gebėjimo viešai nubrėžti stuburą ten, kur kiti tik mandagiai nutyli. Ši kalba Miunchene nebuvo tik emocinis protrūkis – tai naujos, agresyvesnės ir atviresnės Europos diplomatijos pradžia.