Mokslo ir technologijų pasaulis

Internetu mokame mokesčius, nusiperkame kino bilietus, netgi galime apsipirkti prekybos centre. Bet virtualiai susimokėti už užsakytą maistą iš mėgstamo restorano beveik nėra galimybių.

Atsidarote šaldytuvą, o jis tuščias? Tačiau esate išalkęs, bet metas jau vėlus arba tiesiog niekur nenorite eiti iš namų? Įsijungiate internetą, susirandate mėgstamą užeigą ir užsisakote karšto maisto

į namus. Bet verčiau turėkite su savimi grynųjų. Priešingu atveju teks keliauti iki artimiausio bankomato arba likti alkanam. Neskubėkite keikti nemodernių Lietuvos verslininkų.

Svarbiausias atsiskaitymo sistemų principas – paprastumas ir patogumas vartotojui. Dabartiniai Lietuvoje paplitę atsiskaitymo už prekes ir paslaugas būdai yra nei patogūs, nei paprasti.

Anot Mariaus Laurinaičio, Mykolo Romerio universiteto lektoriaus ir elektroninio verslo eksperto, dažniausiai siūloma atsiskaityti per vadinamąjį telebankinį tiltą. Apsipirkę internetu tikrai žinos, kas tai yra – kai norinčiam susimokėti vartotojui pasiūloma nuoroda į bankus, per kurių suformuotą mokėjimo dokumentą ir atliekamas pinigų pavedimas. Tačiau, pavyzdžiui, užsisakant karšto maisto į namus, tokios atsiskaitymo galimybės nėra.

„Bankams nenaudinga atsiskaitymo internetu paslaugos teikti mažoms įmonėms. Todėl ši galimybė tampa neprieinama. Yra tarpininkų bendrovės, kurios padeda verslininkams įdiegti atsiskaitymo sistemas. Tačiau sau už tai jos pasiima nemenką procentą“, – sakė M. Laurinaitis. Jo duomenimis, atsiskaitymo kaina gali siekti 5–20 % pavedimo sumos. Smulkiajam verslininkui tai yra per daug, atsižvelgiant į kitas jo veiklos sąnaudas.

Picerijų tinklas „Submarine“ siūlo galimybę užsisakyti maisto į namus. Tačiau atsiskaityti galima tik grynaisiais pinigais arba pavedimu, jeigu yra sudaryta sutartis. Anot Audronės Kairienės, laikinai einančios tinklo direktoriaus pareigas, pagrindinė problema, kodėl atsiskaitymai internetu taip lėtai skinasi kelią, kyla dėl finansų ir bankų.

„Kai prieš ketverius metus kūrėme savo interneto puslapį ir užsakymo į namus sistemą, kalbėjomės su bankais dėl atsiskaitymų internetu. Jie sutiko, bet iškėlė tokias sąlygas, kad planų atsisakėme. Tuo metu reikėjo užstato, buvo didelis mokesčių procentas ir netgi sąlyga, kad būtų tam tikra internetinių atsiskaitymų apyvarta. Kadangi esam maži, mums iki tų reikalavimų buvo toli gražu. Teko planus atidėti“, – pasakojo A. Kairienė. Jos nuomone, dabartinė sistema nenaudinga nei klientui, nei verslininkui.

A. Kairienė sakė, kad įmonė ruošiasi iš esmės atnaujinti savo interneto svetainę ir vėl ketina svarstyti internetinio atsiskaitymo galimybę – galbūt šį kartą tai pavyks įgyvendinti. Ji teigė, kad alternatyvūs atsiskaitymo būdai yra naudingi, tačiau irgi turi trūkumų. Pavyzdžiui, „Submarine“ picerijose veikia „Mokipay“ sistema ir žmonės gali atsiskaityti naudodami mobiliuosius telefonus. „Taip atsiskaityti reikalingas terminalas ir ryšys su kasos serveriu. Todėl tokio mokėjimo būdo, atsiskaitant už maistą į namus, ko gero, būtų techniškai nelabai įmanoma įgyvendinti“, – mano A. Kairienė.

„Pizza Jazz“ tinkle atsiskaityti internetu kol kas taip pat nėra galimybės. Pasak įmonės projektų vadovo Edvino Šimoniūčio, apie tai galvojama ir planuojama, bet konkretesnė projekto data dar nenumatyta. „Teisingai, tai yra patogiau klientui, jeigu jis turi galimybę iš karto atsiskaityti internetu būdamas namie. Man yra tekę gyventi užsienyje ir taip patogiai atsiskaityti“, – sakė jis.

„Mano nuomone, Lietuvos rinka gana maža ir didieji atsiskaitymo paslaugų teikimo tarpininkai su kredito įstaigomis yra susitarę, kad jos nebevystytų atsiskaitymo projektų. Bankai tik labai išskirtinėmis teisėmis susitaria su verslo įmonėmis ir duoda joms tiesioginį priėjimo kanalą. Mažesnėms bendrovėms, tokioms kaip maisto, tai baikit – niekada nesuteiks“, – įsitikinęs M. Laurinatis.

Tad verslininkams, ypač maitinimo sektoriuje, paprasčiausiai neapsimoka lengvinti vartotojui gyvenimo. M. Laurinaičio nuomone, jie ir taip dirba ties išsilaikymo riba. Maisto antkainiai dideli, tačiau jeigu dar reikėtų mokėti papildomus mokesčius bankams ar tarpininkams, maisto kaina dar padidėtų, nes už tai turėtų sumokėti vartotojas. Todėl praloštų visi. Be to, Lietuvoje vis dar labiau įprasta atsiskaitinėti grynaisiais pinigais.

Todėl, pasak M. Laurinaičio, būtina priimti Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą. Jo projektas turėjo būti priimtas dar balandį. Įstatymas itin supaprastintų alternatyvių elektroninių atsiskaitymo įstaigų steigimą. Todėl galima tikėtis, kad šioje rinkoje atsirastų daugiau žaidėjų, tokių kaip „Mokipay“.

„Sistema galės būti įvairi – integruota su mobiliaisiais telefonais, su bekontaktėmis mokėjimo priemonėmis, lengvai pasiekiama internetu“, – pasakojo M. Laurinaitis. Tai turėtų tapti atsvara dabartinėms atsiskaitymo sistemoms, kurios visos remiasi į banko sąskaitas.

Anot M. Laurinaičio, atsiskaitymai per bankų sistemas ypač išplitę Lietuvoje, užsienio šalyse tai nėra taip įprasta.

Virtualios atsiskaitymo sistemos plėtra ir jos supaprastinimas ne tik padėtų išvengti nepatogumų vartotojui ir pardavėjui. Taip pirkėjai būtų skatinami atsisakyti įpročio mokėti grynaisiais. Mokėjimai internetu padidintų ir maisto išvežiotojų saugumą.

„Swedbank“ Kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamento vadovas Ramūnas Strauka:

Dėl atsiskaitymo nėra jokios bėdos. Priešingai, Lietuvoje egzistuoja populiariausi būdai – per elektroninę bankininkystę atliekami pavedimai ir atsiskaitymas mokėjimo kortele internetu. Viskas priklauso nuo pardavėjų išradingumo.