Mokslo ir technologijų pasaulis

Gruodžio mėnesį vienas iš lietuviškų internetiniais dovanų kuponais prekiaujančių puslapių pranešė džiugią naujieną – žiemos švenčių proga artimiesiems galite padovanoti sklypą… Mėnulyje (!¡!). Dovanos kaina – tikrai „įkandama“: už 125 litus atiteks 1 akras (4047 kvadratiniai metrai) Mėnulio paviršiaus. Pardavėjai žada, kad ši dovana niekada „nesuges, nepasens, ir, kaip bet kuris nekilnojamasis turtas, su metais tik brangs“.

Molėtų observatorijos astronomas Vytautas Straižys, išgirdęs apie siūlymą Mėnulyje įsigyti sklypą, garsiai nusijuokė: „Visiška nesąmonė. Dangaus kūnų įsigyti negalima. Net Antarktida yra visų žmonių nuosavybė ir negali niekam priklausyti. Tai – eilinis būdas pasipelnyti“.

Astronomas pasakojo, kad jam yra tekę girdėti apie asmenis, kurie pardavinėja žvaigždes ar joms suteikia pirkėjų vardus. Tačiau ir tokia veikla neturi jokios teisinės galios.

„Dangaus kūnų pardavinėjimai primena elektroninius laiškus, kuriais sveikinama paveldėjus milijonus ir prašoma atsiųsti banko sąskaitų duomenų“, – komentavo V. Straižys.

Dovanas su sklypu Mėnulyje siūlančios įmonės atstovai pasakojo, kad dovanos gavėjui įteikiamas sertifikatas, kuriuo suteikiama nuosavybės teisė į sklypą Mėnulyje. Kalbinta internetinės parduotuvės darbuotoja teigė, kad tarptautinių ginčų dėl Mėnulio nuosavybės jau buvo kilę, tačiau vienam amerikiečiui, pasinaudojus tarptautinių įstatymų spraga, pavyko užregistruoti nuosavybę Mėnulyje.

Pagal galiojančius tarptautinius įstatymus, dangaus kūnai negali būti nacionalizuoti, tačiau įstatymai anksčiau nenumatė, kad jų negali turėti fizinis asmuo. Tuo pasinaudojęs amerikietis Dennis Hope 1980 metais užregistravo Žemės palydovo nuosavybę.

Nors amerikietis įsitikinęs, kad jam priklauso Mėnulis, 1979 metais buvo sudaryta „Mėnulio sutartis“, įsigaliojusi 1984 metais, kuri uždraudė kosminio nekilnojamojo turto nuosavybę fiziniams asmenims.