Mokslo ir technologijų pasaulis

Norintys susimokėti už studijas užsienio universitete tai greičiausiai galės padaryti Lietuvoje – švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtina, kad jau už mėnesio žvalgytuvių į Lietuvą atvyks čia plėstis norintys britų universitetai. Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio nuomone, jei Lietuvoje veiktų Kembridžas ir Oksfordas, studentams nereikėtų emigruoti.

„Kaune turi būti Oksfordo, Vilniuje – Kembridžo universitetų filialas. Tai aišku kaip dieną. Kaip Stokholmo aukštoji ekonomikos mokykla įkūrė filialą Rygoje, taip mes galime Kembridžo filialą priimti. Tada nereikės važiuoti – studentai studijuos Kembridže Vilniuje ir Oksforde Kaune“, – idėją kelia KTU gimnazijos direktorius B. Burgis.

B. Burgio teigimu, užsienio universitetams reikia pasiūlyti geras verslo sąlygas – pavyzdžiui, atiduoti gerą pastatą miesto centre. Gimnazijos direktorius sako, kad gerų studentų ir dėstytojų turime, be to, dėstytojų gali atvažiuoti ir iš užsienio.

G. Steponavičius: tai būtų Lietuvos atsakas į galvų medžioklę

Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius tvirtina, kad britų aukštųjų mokyklų atėjimas į Lietuvą – ne utopija. Prieš daugiau nei pusmetį Švietimo ir mokslo ministerija sulaukė dviejų britų aukštųjų mokyklų domėjimosi.

Vasarą Didžiojoje Britanijoje ministerija pasamdė konsultantus. Šie turi padėti identifikuoti interesą ateiti į Lietuvą turinčius britų universitetus, išsiaiškinti jų ketinimų rimtumą, taip pat atėjimo į šalį būdus ir formas.

„Esame finišo tiesiojoje – įsivardijome ne bet kokius universitetus, o universitetus, kurie yra iš geriausių britų universitetų keliasdešimtuko. Manau, tai suprastina ne tik kaip filialų atėjimas, bet ir jungtiniai fakultetai su mūsų aukštosiomis, jungtinių studijų programų vykdymas, pačių įvairiausių galimybių išnaudojimas“, – tikino G. Steponavičius.

Tokias iniciatyvas skatina intensyvėjanti gabiausių galvų medžioklė Lietuvoje. „Užsienio universitetų Lietuvoje vykdoma galvų medžioklė tampa masiniu reiškiniu. Jie buvusius mūsų gimnazistus, kaip ir visus savo studentus, samdo, prašo važiuoti ir agituoti. Tai teisinga veikla, aš nelabai suprantu, kodėl mūsų universitetai tuo neužsiima“, – interviu DELFI pasakojo B. Burgis.

Štai praėjusią savaitę KTU gimnazijos absolventai gimnazistams pristatė Amsterdamo universitetą, Prancūzijos Sciences Po universitetą. Pasak direktoriaus, įvairių šalių universitetus pristato ne tik buvę gimnazistai, bet ir užsieniečiai. B. Burgio teigimu, užsienio universitetų pristatymas duoda rezultatų – gimnazistai jais domisi ir paskui stoja. Pastaraisiais metais tarp KTU gimnazijos absolventų populiariausi Vokietijos Bremeno, Jungtinės Karalystės Kembridžo, geresni Škotijos universitetai.

Pašnekovas pastebi, kad dukart potencialius studentus viliojo JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Elisabeth Derse. Pagal specialią programą stažuotis į JAV jau vyksta jaunesnių klasių moksleiviai. „Galėjome pasimėgauti, kai atvykus ambasadorei mūsų gimnazistas Lukas, metus praleidęs JAV, pašnekėjo angliškai taip, kaip Barackui Obamai tik sapnuojasi. Amerikiečiai į mus seniai nusitaikę, bet galiu pasakyti, kad jau kurį laiką pagal mūsų gimnazistų pasirinkimus Europa laimi ir prieš Japoniją, ir prieš JAV“, – kalbėjo B. Burgis.

B. Burgio nuomone, vilioti studentus turėtų ir Lietuvos universitetai. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai galėtų vilioti nevažiuoti į užsienį įrodinėdami, kad medikus puikiai paruošia ir Lietuvoje. „Gal jie kažką ir daro, bet tai nėra toks masinis reiškinys, kaip tai daro užsieniečiai“, – pastebi prestižinės Kauno gimnazijos vadovas. B. Burgis prognozuoja, kad 65 % šiųmečių KTU gimnazijos absolventų liks Lietuvoje, 35 % važiuos studijuoti svetur.

Pasak G. Steponavičiaus, užsienio universitetai šalyje būtų Lietuvos atsakas į užsienio aukštųjų mokyklų vykdomą galvų medžioklę. „Artimiausia stadija bus kelių rimčiausius ketinimus turinčių universitetų vizitai į Lietuvą – ne galvų medžioti, o kojos viena ar kita forma įkėlimo į Lietuvą tikslais. Jų sulauksime jau šį mėnesį“, – tvirtina ministras.

G. Steponavičiaus manymu, Lietuva gali pasiūlyti dinamiškai besikeičiančią aukštojo mokslo sistemą, palankią teisinę bazę, gerai išvystytą infrastruktūrą. Be to, sako jis, pačios Lietuvos aukštosios nusiteikusios nebūti vien pasyviais stebėtojais, o potencialiais partneriais stiprinti studijų tarptautiškumą.

„Pasikeitus finansavimo sąlygoms, įvedus beveik 9000 svarų įmokas Europos Sąjungos piliečiams, jau nekalbu apie trečiųjų šalių studentus, dalis britų universitetų tikisi ir jau atlieka skaičiavimus, kad tokiose šalyse kaip Lietuva galėtų vykdyti studijas ne tik šio regiono, bet ir kitų valstybių studentams“, – sako G. Steponavičius.

Jo nuomone, ar pavyks pritraukti užsienio universitetus į Lietuvą, priklausys ne tik nuo Vyriausybės sprendimų, bet ir nuo mūsų aukštųjų noro bendradarbiauti.

Visgi prestižinių Oksfordo ir Kembridžo universitetų filialų Vilniuje ir Kaune G. Steponavičius nežada. „Oksfordas, Kembridžas ir dar nemaža dalis tradicinių britų stipriausių universitetų yra neekspansyvūs – nesiekia steigti filialų įvairiose šalyse, kaip tai daro daug kitų pakankamai stiprių britų universitetų“, – teigė ministras.