Plėšrioji augalija: Brazilijoje atrastas kirmėles po smėliu medžiojantis augalas „Philcoxia“
|
Šis gležnas ir bejėgiškai atrodantis smėlynų augalas - plėšrūnas "Philcoxia"
©warungoren.com Sausuose Centrinės Brazilijos aukštumų smėlynuose botanikai atrado naują plėšrių augalų rūšį, kurios atstovai minta dirvoje gyvenančiomis kirmėlėmis. Įdomu yra tai, jog požeminį grobį netipiškas dygus, skurdus augalas violetiniais žiedais susimedžioja ne šaknimis, o lapais, kurie auga po smėliu. Ekologo Rafaelio Oliveiros žodžiais tariant, Brazilijos aukštumų smėlynai ganai jautrūs aplinkos pokyčiams, tad „šiandien yra tikras lobynas, kurios netrukus gali ir nelikti.“ Viena iš didžiausių šio lobyno vertybių – augalas „Philcoxia“, leidžiantis ne platesnius nei 1 mm lapelius. Nors lapelius nuolatos dengia smėlis, fotosintezę jie atlieka puikiai. Nepaisant to, mokslininkus sudomino, iš kur augalas ima visas reikalingas medžiagas. Mat, kaip paaiškėjo, augalo šaknų sistema yra labai silpna ir neišvystyta – vienintelė nesišakojanti šaknelė nepajėgi aprūpinti augalą reikalingu vandens kiekiu. Naujausių tyrimu metu mokslininkai išsiaiškino, jog smulkius „Philcoxia“ lapelius sudaro struktūros, išoriškai primenančios lipnias kitų plėšrių augalų išskyras. Detalesnių tyrimų metu menkuose lapeliuose aptikta įkalintų mikroskopinių kirmėlių-nematodų. Atradimas tyrėjams pasufleravo mintį, jog jų tiriamas augalas gali būti plėšrus. Kad tuo įsitikintų, mokslininkai laboratorijoje sumodeliavo nedidelę mitybos grandinę. Laboratorijoje tyrėjai išvedė tam tikrą bakterinę kultūrą – šios rūšies bakterijų sudėtyje yra sunkiojo izotopo azoto-15 (jis buvo pasirinktas kaip eskperimento indikatorius). Bakterijos tapo kirmėlių maisto šaltiniu – kirmėlių organizmo audiniai puikiai įsisavino azotą-15. Kirmėles-nematodus palikus netoli plėšrumu įtariamo augalo „Philcoxia“, buvo užfiksuota tai, ko mokslininkai ir tikėjosi – kirmėles augalas „susigaudė“ lapais, o netrukus azoto-15 buvo rasta ir augalo audiniuose.
Per 48 val. iki 15 proc. lapeliuose buvusio azoto sudarė iš sumedžiotų kirmėlių įsisavintas sunkusis azoto izotopas. Tai byloja, jog kirmėlės šiam augalui yra ne šiaip maistas, bet ir esminis jų „meniu“ patiekalas. Kitaip tariant, lapeliuose sumedžiotos mikroskopinės kirmėlės yra virškinamos.
Papildomų tyrimų metu mokslininkai išsiaiškino, jog ant „Philcoxia“ lapelių nėra jokių simbiotinių bakterijų ar grybų, kurie galėtų padėti augalui suvirškinti gyvūninės kilmės maistą. Tad nelieka nieko kito, kaip tik manyti, jog skurdusis smėlingų aukštumų augalas yra pats tikriausias savarankiškai išgyvenantis bei iš pasalų atakuoti gebantis plėšrūnas. Mokslininkai ketina tęsti tyrimus ir mėgins išsiaiškinti, kokiais kitais smulkiais gyviais gali misti neišvaizdus dykumų augalas. Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com | ||||||||
| ||||||||
