Mokslo ir technologijų pasaulis

Pastaruoju metu visuomenėje kyla didžiulis susirūpinimas dėl gyvenamųjų patalpų – „loftų“ įrengimo rekonstruojamuose gamybinės paskirties pastatuose.

Priminsime, jog loftas – dažnai gyvenamojo būsto tipas, savotiškas butas. Šie butai padaromi gyvenimui pritaikant apleistus fabrikus ar kitus pramoninio tipo pastatus, buvusias dirbtuves.

Idėja nenaudojamus gamybinius, pramoninius pastatus pritaikyti gyvenimui bei darbui kilo XX a. 3 dešimtmetyje JAV. Tuomet žemės kaina miesto centre greitai pakilo, todėl daugumą pramoninių objektų teko iškelti į miestų pakraščius.

Centrinėse miestų dalyse liko stovėti tuščios erdvios patalpos. Jomis pradėjo domėtis menininkai – juos sužavėjo loftų erdvumas – aukštos lubos, puikios apšvietimo galimybės ir palyginti nedidelės nuomos kainos. Populiarūs dailininkai loftuose kūrė galerijas bei studijas. Vėliau nuomoti didžiules architektūrinę vertę įgijusias patalpas miesto centre menininkams tapo per brangu. Jų vietas užėmė sėkmingai dirbantys advokatai ir finansininkai.

1960-aisiais loftų idėja pasiekė Europą – Angliją, Vokietiją, Austriją ir Olandiją. Šiandien loftai egzistuoja beveik kiekviename Amerikos ir Europos didmiestyje. Jų yra ne tik prestižiniuose centriniuose rajonuose, bet ir miestų pakraščiuose, kur netipinis gyvenamasis būstas yra pigesnis.

Pagrindinis lofto bruožas – didžiulė atvira erdvė, kuri apima ne vieną 100 m². Paprastai loftu nėra vadinama mažesnė negu 100 m² ploto patalpa. Pertvaromis erdvė paprastai nedalinama – atskiriamas nebent miegamasis kambarys ar pagalbinės patalpos.

Įrengti gyvenamuosius būstus tam pritaikomuose pramoninio tipo pastatuose darosi vis madingiau ir Lietuvoje, tačiau iškyla klausimas – ar ši gyvenamoji aplinka bus saugi? Ar anksčiau vykdytos gamybinės veiklos sukelta pertvarkomos pramonės įmonės teritorijos dirvožemio tarša nesukels pavojaus naujųjų gyventojų sveikatai?

Loftų teritorijų dirvožemyje, priklausomai nuo pramoninio objekto vykdytos veiklos, gali pasitaikyti toksiškų ar net mutageninėmis ir kancerogeninėmis savybinėmis pasižyminčių medžiagų, ilgainiui galinčių sukelti sveikatos sutrikimus naujakuriams, pažymi Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija.

Šis Lietuvai naujas nekilnojamojo turto rinkos reiškinys sparčiai populiarėja ir, galima sakyti, tapo reikšminga problema, kurios sprendimu susirūpino net aukščiausių valdžios institucijų atstovai, todėl Vilniaus visuomenės sveikatos centras, siekdamas išsiaiškinti ar saugu ir sveika gyventi buvusiose gamybinėse teritorijose, nagrinėja tikėtiną dirvožemio užterštumą sunkiaisiais metalais ir naftos produktais veiklą nutraukusios Kuro aparatūros gamykloje, Vilniuje.

Priminsime, jog Kuro aparatūros gamykloje buvusias 2 tūkst. kvadratinių metrų administracines patalpas į loftus planuoja paversti „Penkių kontinentų“ grupė.

„Atliekant rekonstrukciją Kalvarijų gatvėje esančiame pastate, bus visiškai pakeistas ir apšiltintas fasadas bei stogas, įrengtos naujos komunikacijos. Pirkėjams pasiūlysime savotiškų pusfabrikačių – erdvių, kuriose bus galimybė susiprojektuoti gyvenamąjį būstą atsižvelgus į savo fantaziją ir poreikius“, – dar 2010 metais išplatintame bendrovės pranešime teigė „Penkių kontinentų“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovas Vaidotas Bijūnas.

Planuota, jog iki 2011 metų pabaigos vienoje iš šio pastato dalių bus įrengta apie 80 loftų, 130 butų – studijų tipo gyvenamųjų patalpų ir apie dvi dešimtis kūrybai skirtų erdvių ir dirbtuvių.

Dabar gi šiais planais jau susirūpino ir sveikatos priežiūros tarnybos. Kadangi „loftai“ kuriasi buvusių pramonės įmonių rekonstruojamuose gamybiniuose pastatuose, kurių teritorijose, pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus, leidžiama nekeičiant žemės sklypo naudojimo būdo ar pobūdžio įrengti administracines ar kitos paskirties patalpas (taip pat ir gyvenamas) neatliekant poveikio aplinkai vertinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo bei teritorijų planavimo procedūrų, sudėtinga visapusiškai iš anksto įvertinti galimą dirvožemio taršą.

Visuomenės sveikatos specialistai taip pat sunerimę, kadangi higienos norma, reglamentuojanti cheminių medžiagų didžiausias leidžiamas koncentracijas dirvožemyje, taikoma tik gyvenamųjų ir rekreacinių teritorijų bei žemės ūkiui naudojamam dirvožemiui. Todėl taikyti šio teisės akto gamybinėms teritorijoms – negalima. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad tokių pramonės teritorijų vystytojai turėtų atsakingiau vertinti aplinkos ir rekonstruojamų patalpų tikėtiną užterštumą ir su tuo susijusius galimus pavojus sveikatai.