Mokslo ir technologijų pasaulis

Astronomai aptiko ypatingai retą – tokių iki šiol buvo aptikta vos keturios – žvaigždžių sistemą, kurią sudėtinga ne tik stebėti, bet ir pastebėti. Nieko stebėtino, jog anksčiau atrastosios sistemos buvo aptiktos atsitiktinai. Penktasis iš visų žmonijai žinomų „gama tandemų“ aptiktas tikslingai.

Astronominę retenybę, kebliu pavadinimu 1FGL J1018.6-5856, dangaus stebėtojai rado už maždaug 15 tūkst. šviesmečių. Tai – dvinarė žvaigždė, kurią aptikti įgalino naujas Robino Korbė (Robin Corbet) ir jo kolegų taikytas paieškų metodas.

Gama žybsnius Žemėje pastebėti yra itin keblu – planetos paviršių pasiekia vienetai tokių fotonų, o ir juos absorbuoja atmosfera. Kadangi tokius požymius stebėti neįmanoma, R. Korbė su kolegomis savo tyrimui pasitelkė kosminį gama spindulių teleskopą Fermi.

Reti visatoje gama spinduliuote pasižymintys žvaigždžių tandemai iki šiol buvo aptinkami visiškai atsitiktinai: astronomai objektų keistumą pastebėdavo radijo arba rentgeno bangų diapazone, o vėliau juos atidžiai ištirdavo bei identifikuodavo kaip retąsias gama dvinares. 1FGL J1018.6-5856 atvejis ypatingas tuo, jog astronomai išsyk ėmėsi ieškoti gama spindulių.

Mokslininkai mano, jog 1FGL J1018.6-5856 sistema sudaryta iš dviejų dangaus kūnų. Vienas iš jų – greitai aplink savo ašį besisukanti neutroninė žvaigždė, kuri gama spindulius pulsuoja sąveikaudama su žvaigždės-kompanionės skleidžiamu dalelių vėju. Neutroninės žvaigždės partnerė sistemoje – O spektrinės klasės žvaigždė. Tai – pačios karščiausios, ryškiausios ir stambiausios žvaigždės. Abu dangaus kūnai vienas aplink kitą šioje sistemoje apsisuka per 17 Žemės parų. Neutroninė žvaigždė periodiškai „išsikrauna“ gama žybsniais.

Astronomų teigimu, bėgant laikui tokios gama sistemos evoliucionuoja: ypatingai greitas sukimosi tempas lėtėja, tad ilgėja išspinduliuojamos bangos – palaipsniui jos virsta rentgeno bangomis, o sistema įgyja kur kas geriau astronomams žinomą rentgeno pulsaro pavidalą.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com