Mokslo ir technologijų pasaulis

Paslaptingoje „prarastų miestų“ istorijoje turbūt nerasime ryškesnės ir daugiausia prieštaringų nuomonių sulaukusios vietovės nei prarastoji Atlantida. Nuo senovės žmonės mėgino atrasti Atlantidą, kurią, kaip manoma, sunaikino žemės drebėjimas arba paskandino cunamis.

Ją, 360 metais prieš Kristų, graikų filosofas Platonas – legendos apie Atlantidą pradininkas - apibūdino kaip didžiulę potvynių sunaikintą salą esančią „priešais Herkulio stulpus“, dabar žinomus Gibraltaro pavadinimu.

Remdamasis Platono raštais, profesorius Richardas Freundas iš Hartfordo universiteto panaudojo specialius požeminius radarus, povandenines technologijas ir skaitmeninius žemėlapius, kad nustatytų, kurioje tiksliai vietoje gali būti palaidotas istorinis miestas. Mokslininkų atradimas, buvo paskelbtas specialioje „National Geographic“ laidoje. Jos metu buvo aptariami pietinėje Ispanijos dalyje paskendusios po vandeniu salos tyrimo rezultatai.

Freundas paantrino Platono išsakytai nuomonei, kad sala prieš 9 tūkst. metų buvo palaidota "stichinės nelaimės" metu. „Tik cunamis galėjo nuo žemės paviršiaus nušluoti 96 kilometrus sausumos“, - sakė profesorius. Anot R. Freundo, tai įrodo daugiau nei šimtas „atminimo vietų“, aptiktų aplink analizuojamą sritį.

Iki šiol atsiranda įvairių naujų teorijų apie legendinę salą, esančią kažkur Atlanto vandenyse,. Atlantidą mėgina atrasti įvairios istorikų ar tyrinėtojų ekspedicijos, tačiau ji vis dar išlieka neįminta mįslė. Vis tik viena iš populiariausių šiuolaikinio mokslo versijų yra ta, kad Platonas, rašydamas apie Atlantidą, iš tiesų, omenyje neturėjo jokios konkrečios salos ir, kad tai buvo jo sukurta moralinė alegorija.